Platiniškių apylinkė

(Nukreipta iš puslapio Viršuliškių apylinkė)

Koordinatės: 54°43′š. pl. 25°07′r. ilg. / 54.71°š. pl. 25.11°r. ilg. / 54.71; 25.11

  Platiniškių apylinkė
Centras Viršuliškės (1950–1957)
Platiniškės (1957–)
Dvarykščiai (1959?–1963)
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Riešės valsčius
Apskritis Vilniaus apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Vilniaus rajonas (1950–1963)
Sritis Vilniaus sritis
Dabartinė seniūnija
Zujūnų seniūnija

Platiniškių apylinkė (arba Plateniškių apylinkė, iki 1957 m. Viršuliškių apylinkė) – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas rytų Lietuvoje.

Istorija redaguoti

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje Viršuliškių vardu. 1949 m. buvo Riešės valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Vilniaus rajonui.[2] 1954 m. prijungtos Šeškinės apylinkė ir Klapiniškių apylinkė. 1957 m. rugsėjo 19 d. perkeltas apylinkės centras į Platiniškes ir atitinkamai pakeistas apylinkės pavadinimas. 1963 m. sausio 12 d. apylinkė prijungta prie Buivydiškių apylinkės.[3]

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
„Gegužės 1-osios“ ir „Plateniškių“ kolūkiai [4]
1959-02-01
(Išsamiau)
40,4 Černiachovskio vardo kolūkis [5] 23 kaimai, 3 vienkiemiai

Šaltiniai redaguoti

  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 194
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 3
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 56–59
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 68
  5. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 572