Viršpelnis (angl. excess profit) – pelnas, didesnis negu tas, kurio reikia, kad įmonė galėtų toliau finansuoti savo gamybą ar paslaugas.[1]

  • Trumpalaikis viršpelnis, gaunamas dėl nesubalansuotos rinkos pasiūlos ir paklausos, sukelia žymų išteklių perskirstymą, jeigu leidžia naujoms įmonėms įeiti į rinką ir padidinti pasiūlą joje.
  • Ilgalaikis viršpelnis iškreipia išteklių pasiskirstymo procesą, nes jis leidžia monopolijų tiekėjams, ribojantiems rinką, pakelti prekių kainas.

Viršpelnio neįmanoma apibrėžti ar nustatyti. Taip yra todėl, kad viršpelnis yra grynai teoretinė sąvoka naudojama tobulosios konkurencijos modelyje, kur viršpelnis yra skirtumas tarp prekės pardavimo kainos ir prekės vidutinių kaštų. Tačiau realybėje tobuloji konkurencija neegzistuoja. Nepaisant to viršpelnio, antpelnio ir panašios sąvokos yra plačiai ir neteisingai naudojamos apibūdinti didelius ar nepagrįstus pelnus. Iš tikro viršpelnis neturi nieko bendro su pelno dydžiu. Grynai techniškai, bet koks skirtumas tarp pardavimo kainos ir prekės pagaminimo kaštų yra traktuotinas kaip viršpelnis.

Šaltiniai redaguoti

  1. Viršpelnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 270 psl.