Violeta Laužonytė
Violeta Laužonytė (g. 1955 m. lapkričio 20 d. Vilnius) – Lietuvos tekstilininkė.
Biografija redaguoti
1978 baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Nuo 1978 m. dėsto J. Vienožinskio dailės mokykloje Vilniuje.
Kūryba redaguoti
Kuria abstrakčius, tapybiškus gobelenus („Tarp dviejų vandenų“ 1998 m., „27 lašai Pekine“ 2002 m., „Upė teka žemai“ 2003 m., „Povandeninė melodija“ 2005 m., „Trasa“ 2006 m.), mažąją tekstilę (miniatiūrų ciklas „Kelionė“ 2005 m.), konceptualias erdvines kompozicijas („Pilkasis kardinolas“ 2005 m.), objektus, tapo ant šilko, siuvinėja. Tradicinius audimo būdus savitai interpretuoja, papildo reljefu, aplikacija, būdinga netikėti medžiagų deriniai.
Nuo 1980 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Baltijos šalyse, Vakarų Europos šalyse, Rusijoje, Kinijoje, Mongolijoje, Meksikoje, JAV); individualios parodos surengtos Vilniuje (1988 m., 2000 m., 2002 m., 2004–2005 m.), Kaune (1999 m., 2001 m., 2003 m.).
Pelnė apdovanojimų Lietuvos ir užsienio parodose. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Irena Dobrovolskaitė. Violeta Laužonytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 627 psl.