Vincas Vitkauskas
Vincas Vitkauskas | |
---|---|
Gimė | 1890 m. spalio 4 d. Užbaliai, Pajevonio valsčius |
Mirė | 1965 m. kovo 3 d. (74 metai) Kaunas |
Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
Sutuoktinis (-ė) | Natalija Vitkauskienė |
Vaikai | Laimutė Vitkauskaitė-Matukonienė, Juozas Vitkauskas |
Veikla | valstybės ir karinis veikėjas |
Partija | 1950 m. SSKP |
Vikiteka | Vincas Vitkauskas |
Vincas Vitkauskas (1890 m. spalio 4 d. Užbaliuose, Pajevonio valsčius, Vilkaviškio apskritis – 1965 m. kovo 3 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) – Lietuvos ir SSRS valstybės ir karinis veikėjas, divizijos generolas, LTSR veikėjas.
Biografija
redaguoti1914 m. Oriole baigė gimnaziją. Studijavo Maskvos universiteto Matematikos fakultete, vakarais mokėsi Stroganovo dailės mokykloje. 1916 m. mobilizuotas, tarnavo Rusijos kariuomenėje. Baigė Maskvos karo mokyklą, kovojo Pirmojo pasaulinio karo frontuose.
Tarpukaris
redaguoti1918 m. sugrįžo į Lietuvą. Nuo 1919 m. sausio 1 d. Lietuvos kariuomenės savanoris, dalyvavo kautynėse su bermontininkais ir lenkais. 1919 m. lapkričio mėn. suteiktas kapitono laipsnis. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos sukilime, Klaipėdos komendantas, majoras.
1923 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1925–1927 m. 9-ojo pėstininkų pulko vadas. 1926 m. pulkininkas leitenantas. 1927–1930 m. Aukštųjų karininkų kursų lektorius. 1929 m. pulkininkas. 1930 m. baigė Aukštesniųjų kariuomenės viršininkų kursus.
1930–1939 m. dirbo kariuomenės Generaliniame štabe, kariuomenės inspekcijos pėstininkų skyriaus viršininkas, pėstininkų inspektorius. 1935 m. brigados generolas. 1939 m. balandžio 12 d. I pėstininkų divizijos vadas, 1939 m. birželio 13 d. divizijos generolas. Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės vadas. 1939 m. rudenį Vilniaus rinktinės žygis prasidėjo tose pačiose Širvintų apylinkėse, kur 1920 kovų už nepriklausomybę metu Vincas Vitkauskas buvo sunkiai sužeistas.
1940 m. sausio 22 d. paskirtas laikinai eiti kariuomenės vado pareigas. Nuo balandžio 22 d. iki SSRS okupacijos 1940 m. birželio 15 d. Vyriausiasis kariuomenės vadas.[1] Valstybės gynimo taryboje priešinosi kariuomenės panaudojimui prieš kraštą okupuojančią Raudonąją armiją.[2][3]
Sovietmetis
redaguoti1940 m. birželio 17 d. – liepos mėn. marionetinės Justo Paleckio „Liaudies vyriausybės“ krašto apsaugos ministras. 1940 m. rugpjūčio mėn. kaip Liaudies Seimo įgaliotosios komisijos narys dalyvavo SSRS AT VII nepaprastojoje sesijoje.[4]
1940 m. rugpjūčio 27 d. paskirtas LR Krašto apsaugos ministerijos Lietuvos kariuomenės Vyriausiosios likvidacinės komisijos pirmininku.[5] 1940 m. rugpjūčio mėn. – 1941 m. birželio mėn. vadovavo Raudonosios armijos 29-ajam teritoriniam šaulių korpusui. 1941 m. birželio-gruodžio mėn. Maskvoje mokėsi Aukštųjų vadų tobulinimosi kursuose prie Generalinio štabo akademijos iš kurios daugelis buvusios Lietuvos kariuomenės aukštesniųjų karininkų (generolai, majorai) buvo suimti ir sušaudyti Gorkio (Tulos) kalėjime. 1942–1945 m. dėstė Frunzės karo akademijoje Maskvoje.
1946 m. grįžo į Lietuvą. 1946–1950 m. Kauno valstybinio universiteto, 1950–1954 m. Kauno politechnikos instituto karinės katedros vedėjas.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Karys, 1940 m. gegužės 2 d., Nr. 18 (1098). - 484 psl.
- ↑ Antanas Navaitis. Lietuvos kariuomenės tragedija // XXI amžius, 2008 m. lapkričio 21 d., Nr. 88 (1681) Archyvuota kopija 2014-03-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.archyvai.lt/exhibitions/okupac/p22.htm Archyvuota kopija 2013-08-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.archyvai.lt/exhibitions/okupac/f14.htm Archyvuota kopija 2013-08-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Stasys Knezys. Lietuvos kariuomenės naikinimas (1940 m. birželio 15 d. - 1941 m.)
- ↑ Vincas Vitkauskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. - 587-588
- ↑ Apdovanoti Lietuvos niekšai ir nusikaltėliai[neveikianti nuoroda]