Atverti pagrindinį meniu
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vincas Bartusevičius
Gimė: 1939 m. birželio 4 d. (80 metų)
Bartninkų valsčius, Vilkaviškio apskritis
Veikla: Vokietijos lietuvių bendruomenės veikėjas, sociologas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras.
Alma mater: Tiubingeno universitetas

Vincas Bartusevičius (g. 1939 m. birželio 4 d. Bartninkų valsčius, Vilkaviškio apskritis) – Vokietijos lietuvių bendruomenės veikėjas, sociologas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras.

BiografijaKeisti

1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją. 1959 m. baigė Vasario 16-osios gimnaziją. 19601966 m. Miuncheno ir Tiubingeno universitetuose studijavo sociologiją, visuotinę istoriją ir psichologiją. 1966 m. sociologijos magistras, 1999 m. humanitarinių mokslų daktaras.

1960–1970 m. Vokietijos lietuvių studentų ateitininkų sąjungos pirmininkas, biuletenio „Ateitin“ redaktorius, Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos veikėjas, laikraščio „Jaunimo žodis“ redaktorius iki 1967 m. 1967–1974 m. dėstė Vasario 16-osios gimnazijoje; 19681974 m. gimnazijos kuratorijos reikalų vedėjas; nuo 1982 iki 2010 m. Fondo Vasario 16-osios gimnazijai remti vicepirmininkas. Nuo 1974 m. mokytojas Wittliche, nuo 1981 m. dar ir Reino krašto-Pfalco policijos mokyklos dėstytojas.

19801981 m. ir nuo 1982 iki 2010 m. Vokietijos lietuvių bendruomenės valdybos narys, vicepirmininkas; 19681969 m. valdybos reikalų vedėjas, „Informacijų“ redaktorius. Nuo 1968 m. iki 1974 m. ir nuo 1978 m. iki 2011 m. išrenkamas į Vokietijos LB Tarybą; 2010 m. VLB Tarybos nutarimu suteikiamas jam Vokietijos LB Garbės pirmininko titulas.

1982 m. Reino krašto-Pfalco istorijos ir visuomenės mokslo mokytojų sąjungos vienas steigėjų ir dešimt metų jos valdybos narys. 1981 m. Lietuvių kultūros instituto Hiutenfelde su centrine lituanistine biblioteka ir archyvu steigėjas ir iki šiol jo vedėjas, LKI metinių mokslinių konferencijų organizatorius, instituto leidinių serijos „Suvažiavimo darbai“ ir „LKI leidiniai“ leidėjas ir redaktorius. Tiria lietuvių išeivijos, Vokietijos lietuvių bendruomenės, Lietuvos raidos XX a. pabaigos problemas.

1965 m. vedė Oną Hermanaitę; užaugino sūnų Tomą ir dukrą Ritą.

Apdovanojimai:

1999: Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.

2005: TMID prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės "Garbės aukso ženklas“ už nuopelnus.

2005: Reino-Maino/Pietinio Hesseno regiono "Garbės žymuo" už ypatingas pastangas ir nuopelnus Lietuvių kultūros institute Lampertheime ir tautų draugystės suvienytoje Europoje skatinimą.

2014: LR URM "Lietuvos diplomatijos žvaigždė" už ypatingus nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, puoselėjant ir plėtojant tarpvalstybinius santykius.

2015: LR Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo premija, skiriama užsienio lietuviams moklsininkams, už viso gyvenimo nuopelnus mokslui ir pasiekimus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje humanitarinių ir socialinių mokslų srityse.

Knygos:

Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje 1945–1951, Vilnius: Versus aureus, 2012, 608 p.

Su Joachim Tauber ir Wolfram Wette (Sud.), Holocaust in Litauen. Krieg, Judenmorde und Kollaboration in Litauen 1941, Köln: Böhlauverlag, 2003.

Su Vilma Mikutavičiūtė (Sud.), Lietuvių pėdsakai Vokietijoje – Litauische Spuren in Deutschland. Lampertheim: Litauisches Kulturinstitut, 2009, 140 p.,liet. ir vok. k.

Su R. Černiauskaitė (Sud.), Iš priklausomybės – į nepriklausomybę. Aus der Unfreiheit zur Freiheit. Klaipėda: Vėjasparnis, 2008, 368 p., liet. ir vok. k.

50 Europos lietuviškųjų studijų savaičių. Medžiaga Europos lietuviškųjų studijų savaičių istorijai. Lampertheim: Litauisches Kulturinstitut,2007, 178 p.


[1] [2]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Vincas Bartusevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 686 psl.
  2. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 58 psl.