Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas
Įkurtas	1991 m.
Dekanas	prof. dr. Renata Matkevičienė
Darbuotojų	107 (2018 m. gegužė)
Studentų	1087 (2018 m. gegužė)
Bakalaurai	881 (2018 m. gegužė)
Magistrantai	184 (2018 m. gegužė)
Doktorantai	22 (2018 m. gegužė)
Vieta	Saulėtekio al. 9, I rūmai, Vilnius, Lietuva
Svetainė	http://www.kf.vu.lt/

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas – Vilniaus universiteto fakultetas, kuriame rengiami komunikacijos ir informacijos specialistai, atliekami šios mokslo krypties tyrimai. Fakultetui nuo 2017 m. vadovauja prof. dr. Rimvydas Laužikas.

Studijos

Bakalauro studijos:

• Archyvistika;
• Informologija;
• Kultūros informacija ir Komunikacija;
• Kūrybos komunikacija;
• Leidyba;
• Leidyba ir reklama;
• Verslo informacijos vadyba;
• Žinių ir inovacijų vadyba;
• Žurnalistika.

Magistrantūros studijos:

• Analitinė žurnalistika;
• Informacijos sistemų vadyba;
• Komunikacijos mokslai;
• Medijos ir skaitmeninė leidyba;
• Paveldo informacija ir komunikacija
• Ryšiai su visuomene;
• Tarptautinė komunikacija;
• Žinių vadyba ir lyderystė.

Papildomosios studijos:

• Komunikacija ir informacija.

Doktorantai rengiami šiuose moksliniuose padaliniuose:

• Bibliotekų ir informacijos organizavimo mokslinių tyrimų centras;
• Dokumentinių medijų antropologijos katedra;
• Ekraninės ir performatyvios komunikacijos katedra;
• Informacijos ir žinių vadybos katedra;
• Knygotyros ir leidybos tyrimų katedra;
• Korporatyvinės komunikacijos tyrimų katedra;
• Lyčių studijų centras;
• Muzeologijos katedra;
• Politinės komunikacijos katedra;
• Retorikos katedra;
• Skaitmeninių medijų laboratorija;
• Žurnalistikos ir audiovizualinių medijų katedra.

Šių studijų programų tikslas yra parengti specialistus, gebančius organizuoti ir valdyti kultūros, mokslo, verslo, žiniasklaidos ir specialių informacijos struktūrų informaciją. Taip pat ją pateikti visuomenei, kurti ir įgyvendinti informacijos politiką, komunikacijos strategijas ir kampanijas. Be to, studijas baigęs asmuo gali atlikti komunikacijos ir informacijos taikomuosius mokslinius tyrimus.

2018 m. gegužės mėn. duomenimis Komunikacijos fakultete mokosi 1087 studentai.

Sėkmingai baigus studijas, suteikiamas komunikacijos ir informacijos bakalauro ar magistro kvalifikacinis laipsnis.

Fakultetas bendradarbiauja su 107 akademiniais užsienio partneriais iš 31 valstybių. Dėstytojai ir studentai dalyvauja Europos Sąjungos ERASMUS/LLP akademinių mainų programoje, dvišalėse ir daugiašalėse akademinio bendradarbiavimo programose. Fakultetas taip pat palaiko glaudžius ryšius su profesine aplinka – komunikacijos ir informacijos srities profesinėmis asociacijomis, komunikacijos ir žiniasklaidos institucijomis, archyvais, bibliotekomis ir muziejais, spaustuvininkų ir knygų prekybininkų susivienijimais, užsienio šalių ir specialiaisiais informacijos centrais, verslo įmonėmis.

Mokslas

Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje komunikacijos ir informacijos mokslai daugiausiai plėtojami būtent VU Komunikacijos fakultete. Tokią fakulteto poziciją lėmė dar 1997 m. gautas Humanitarinių mokslų srities Komunikacijos ir informacijos krypties pripažinimas, 1998 m. iškovota doktorantūros teisė, o 2003 m. habilitacijos procedūros teisė.

Šiandien fakultetas vienija 79 tyrėjus ir turi didžiausią komunikacijos ir informacijos mokslų krypties mokslininkų kolektyvą Lietuvoje.

Septyniuose šakiniuose fakulteto mokslo padaliniuose atliekami fundamentiniai ir taikomieji tyrimai, kurių problematika labai plati – nuo žinių ekonomikos iki lituanistinio paveldo. Fakulteto mokslininkai dirba pagal tris Vilniaus universiteto ilgalaikes mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programas:

• Lituanistika: filologinis, kultūrinis ir tarpdalykinis aspektai. Tyrimai ir plėtra;
• Informacija ir komunikacija tradicinėje ir tinklaveikos visuomenėse;
• Paveldo tapsmas ir komunikacija.

Bibliotekų ir informacijos organizavimo mokslinių tyrimų centras

Tyrimo tema – „Bibliotekų veiklos ir informacijos organizavimas sumanios visuomenės ir sumanaus valdymo sąlygomis“.

Vadovė – doc. dr. Regina Varnienė-Janssen.

Dokumentinių medijų antropologijos katedra

Tyrimo tema – „Dokumentinė komunikacija ir medijos: teorija, istorija, skaitmeninimas“.

Vadovas – prof. dr. Arvydas Pacevičius.

Ekraninės ir performatyvios komunikacijos katedra

Tyrimo tema – „Medijų, kultūros, politikos ir piliečių aktyvumo konvergencijos Lietuvoje ir globaliame pasaulyje“.

Vadovė – doc. dr. Renata Šukaitytė.

Informacijos ir žinių vadybos katedra

Tyrimo tema – „Informacijos ir žinių valdymo veiklos skatinant inovacijų kūrimą informacinės visuomenės plėtros kontekste“.

Vadovė – prof. dr. Zenona Atkočiūnienė.

Knygotyros ir leidybos tyrimų katedra

Tyrimo tema – „Dokumentinių medijų kaita ir raiškos“.

Vadovė – prof. dr. Aušra Navickienė.

Korporatyvinės komunikacijos tyrimų katedra

Tyrimo tema – „Korporatyvinės komunikacijos kaitos tyrimai Lietuvoje: reputacijos, pasitikėjimo, tvaros diskursų analizė“.

Vadovė – doc. dr. Renata Matkevičienė.

Lyčių studijų centras

Tyrimo tema – „Lyčių problematikos raiška ir sklaida sociokultūriniame kontekste“.

Vadovė – doc. dr. Lijana Stundžė.

Muzeologijos katedra

Tyrimo tema – „Paveldo komunikacijos, muziejaus ir muzealumo reikšmė socialinei sanglaudai ir ekonominiam augimui Lietuvoje“.

Vadovas – prof. dr. Rimvydas Laužikas.

Politinės komunikacijos katedra

Tyrimo tema – „Politinės komunikacijos konfliktai žurnalistikoje: žiniasklaidos, auditorijų ir valdžių santykio patirtys, iššūkiai, perspektyvos“.

Vadovas – prof. dr. Andrius Vaišnys.

Retorikos katedra

Tyrimo tema – „Šiuolaikinės sakytinės ir rašytinės viešosios kalbos galia ir strategijos“.

Vadovė – doc. dr. Lina Murinienė.

Skaitmeninių medijų laboratorija

Tyrimo tema – „Skaitmeninių medijų panaudos būdų, kontekstų bei poveikio skirtingais lygmenimis (visuomenės, organizacijų ir individų) fundamentiniai ir taikomieji tyrimai“.

Vadovas – doc. dr. Andrius Šuminas.

Žurnalistikos ir audiovizualinių medijų katedra

Tyrimo tema – „Žurnalistinio turinio ir sklaidos kanalų kaita intermedialumo aspektu“.

Vadovas – prof. dr. (HP) Žygintas Pečiulis.

Kiekvienais metais Komunikacijos fakulteto tyrėjai paskelbia per 70 mokslinių publikacijų.

Lietuvos humanitarinių mokslų tęstinių mokslinių leidinių sąrašą papildo fakultete rengiami ir leidžiami keturi mokslo žurnalai: komunikacijos ir informacijos mokslininkai pradėjo skelbti straipsnius 1994 m. įkurtame tęstiniame mokslo darbų leidinyje „Informacijos mokslai“, 1961 m. įsteigta „Knygotyra“, 2008 m. fakultete pradėtas leisti mokslo žurnalas „Žurnalistikos tyrimai“, o 2013 m. - „Acta Museologica Lithuanica“.

Padaliniai

Šiuo metu Komunikacijos fakultete yra šie katedros statusą turintys padaliniai:

• Bibliotekų ir informacijos organizavimo mokslinių tyrimų centras;
• Dokumentinių medijų antropologijos katedra;
• Ekraninės ir performatyvios komunikacijos katedra;
• Informacijos ir žinių vadybos katedra;
• Knygotyros ir leidybos tyrimų katedra;
• Korporatyvinės komunikacijos tyrimų katedra;
• Lyčių studijų centras;
• Muzeologijos katedra;
• Politinės komunikacijos katedra;
• Retorikos katedra;
• Skaitmeninių medijų laboratorija;
• Žurnalistikos ir audiovizualinių medijų katedra.

Istorija

1991 m. birželio 18 d. Vilniaus universiteto (VU) Tarybos nutarimu Bibliotekininkystės, Informacijos sistemų, Knygotyros ir bibliografijos bei dviejų Žurnalistikos katedrų pagrindu buvo įkurtas Komunikacijos fakultetas. Šiam sprendimui pagrįsti buvo bene trys priežastys.

Istorijos fakultete vykdyti bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos, žiniasklaidos (ne tik rašto, bet ir vaizdo informacijos) tyrimai rodė, jog jiems plėtoti reikalinga nauja akademinė struktūra. Taip pat bibliotekininkystės ir žurnalistikos studijų programos, anuomet vadintos specialybėmis, turėjo atitikti naują – komunikacijos ir informacijos studijų koncepciją; neišsitekdamos tarp istorijos akademinių disciplinų, nebūtų tenkinusios modernių visuomenės poreikių ugdant profesionalius komunikacijos specialistus. Tuometinėse Bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos, Radijo ir televizijos žurnalistikos, Spaudos žurnalistikos katedrose atlikti knygos ir spaudos istorijos, knygų leidybos, poligrafijos ir knygų prekybos, bibliotekininkystės ir bibliografijos, žurnalistikos teorijos ir istorijos, informacijos teorijos ir informacinių sistemų tyrimai, kaip ir dėstomi dalykų kursai buvo priskiriami istorijos, pedagogikos, technikos ar ekonomikos mokslams.

Antroji priežastis: Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 metų įstatymu patvirtinus Universiteto statutą, buvo grąžinta autonomija, leidusi vykdyti akademines ir mokslo pertvarkos reformas, atsižvelgiant į nepriklausomybę atkūrusios valstybės ir atgimusios, laisvai diskutuojančios visuomenės poreikius. Dar Sąjūdžio laikais pradėta mokymo planų kaita (sugrąžinti lituanistiniai dalykai, panaikinti ideologizuoti kursai) baigėsi sistemine aukštojo mokslo pertvarka, ne tik naujų fakultetų, bet ir universitetų kūrimu. VU atsirado galimybė pažvelgti į komunikaciją naujai ir sutelkti jai būdingus tyrimų objektus bei disciplinas vienoje struktūroje.

Tiek naujo fakulteto, tiek jo padalinių kūrimąsi lėmė komunikacijos ir informacijos mokslų, 1997 m. pripažintų atskira kryptimi, modernių šakų sklaida ir uždaviniai – informaciniu požiūriu tirti socialinės komunikacijos procesus ir plėtoti bendrąją komunikacijos ir informacijos teoriją. VU Tarybos sprendimas buvo naudingas sukuriant Lietuvoje komunikacijos mokslų ir studijų mokyklą, atvėrusią galimybes visapusiškai tyrinėti pamatinį bendravimo objektą – pranešimą pagal įvairias komunikacijos šakas.

Trečioji reikšminga priežastis yra VU reikšmė Lietuvos istorijoje ne tik plėtojant mokslą ir studijas, bet ir prisidėjus prie švietimo ir informacijos politikos: nuo pat įkūrimo VU ilgokai buvo pagrindinis leidybos ir žinių sisteminimo bei sklaidos centras. Būtent VU biblioteka ilgai buvo vienintelė informacijos sistemos kūrėjas ir mokslinės informacijos skleidėjas, VU  pradėtas leisti ir pirmasis periodinis laikraštis Lietuvoje.

Nuo pat įkūrimo pabrėždamas esminį universitetinį mokslo ir studijų vienovės principą, puoselėdamas tradicijas, fakultetas nuosekliai rengė, rengia ir įgyvendina komunikacijos ir informacijos lauko tyrimų bei studijų plėtros planus. 1992 m. pradėta Informologijos bakalauro studijų programa suteikė impulsą vertinti informaciją kaip reikšmingą šiuolaikinės vadybos elementą ir kaip verslo rūšį. Nuo 1997 m. Universitetas priima studijuoti Verslo informacijos vadybos. Į kai kurias kūrybinio pobūdžio pirmosios pakopos studijų programas fakultetas dešimtmečius išlaiko stojamojo egzamino reikalavimą, paisydamas VU principo, kad šiame Universitete turi studijuoti stiprią motyvaciją turintys asmenys.

Fakulteto laimėtas TEMPUS projektas paskatino atnaujinti magistrantūros studijas, vidinės ir išorinės komunikacijos sklaidą. Jai užtikrinti ir informacijos ryšiams su išoriniais partneriais palaikyti 1997 m. buvo įkurtas Integruotas informacijos centras.

VU yra sukurta vienintelė Lietuvoje trijų pakopų komunikacijos ir informacijos mokykla: čia rengiami ir šios krypties socialinių mokslų daktarai.1993 m. Fakultete pradėtos ginti disertacijos subrandino būrį naujosios kartos komunikacijos ir informacijos mokslininkų profesionalų, kurių gretas daugiau kaip po dešimties metų pertraukos 2004 m. papildė trys habilitacijos procedūrą atlikę mokslininkai profesoriai.

2018 m. fakultetas vykdo 8 magistro studijų programų ir 9 bakalauro studijų programas, kurių kievienai vadovauja atitinkamas profesūros ir socialinių partnerių komitetas.

Fakultete veikia formalios ir neformalios studentų organizacijos – atstovybė, draugijos, klubai. Komunikacijos fakultetas koordinuoja Vilniaus universiteto radijo stoties „Start FM“ veiklą. Fakultetas nuo įsteigimo įsikūręs keliuose Vilniaus universiteto pastatuose: Bernardinų g. 11, Maironio g. 7 ir Saulėtekio al.9 (I rūmų 2 ir 5 aukštuose).

Studentų organizacijos

Studentų atstovybė

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė Komunikacijos fakultete (VU SA KF) – fakulteto studentų interesams atstovaujanti organizacija, konsultuojanti, padedanti jaunajai bendruomenei akademinio, socialinio pobūdžio klausimais. VU SA KF yra tarpininkė tarp studentų ir fakulteto vadovybės siekiant studijų kokybės ir geresnio studentiško gyvenimo. VU SA KF taip pat organizuoja įvairius renginius, vienas svarbiausių, reprezentuojantis fakulteto gyvenimą.

Studentų mokslinė draugija

Komunikacijos fakulteto Studentų mokslinė draugija (SMD) – asociacijos statusą turinti organizacija, kuri vienija Vilniaus universiteto Komunikacijos studentus. Draugijos nariai domisi komunikacijos mokslo naujovėmis, tendencijomis bei rengia mokymus, viešas paskaitas ar diskusijas. Svarbiausias SMD renginys – kasmetinė tris dienas trunkanti konferencija skirta komunikacijos ir informacijos mokslams. Jos metu pranešimus skaito studentai, akademikai ir privataus sektoriaus atstovai.

SMD yra išsikėlusi šiuos tikslus:

• skatinti ir plėtoti studentų mokslinę veiklą, ugdyti mokslinius įgūdžius bei koordinuoti studentų savarankiškų mokslinių tyrimų projektus;
• ugdyti studentų kritinį mąstymą, organizacinius gebėjimus, skatinti mokslo populiarinimo iniciatyvas;
• siekti dalyvauti VU KF mokslininkų vykdomuose mokslo tiriamuosiuose darbuose;
• kasmet ekspertų komisijos atrinkus pranešimus pristatyti metinėje tradicinėje studentų mokslinėje konferencijoje, taip pat organizuoti SMD narių susirinkimus, studentų mokslinių darbų konkursus, mokslinius seminarus, debatus, diskusijų klubus;
• bendradarbiauti su kitomis Lietuvos ir užsienio mokslinėmis bei studentiškomis organizacijomis;
• rūpintis mokslinių darbų publikavimu bei vykdyti kitą teisės aktams neprieštaraujančią veiklą.

Politikos komunikacijos klubas

Organizacija, kurioje renkasi jaunieji politikos apžvalgininkai. Čia aptariami naujausi valstybės ir pasaulio įvykiai, rengiamos diskusijos su politikais ir politikos ekspertais.

Kūrybinių medijų klubas

Klubas veikia kaip kūrybos agentūra: kuria reklamas bei įgyvendina įvairias menines idėjas. Taip pat svarbi jo veiklos dalis – viešų diskusijų rengimas apie kultūrą, dizainą, reklamą.

Daugiau informacijos galima rasti socialiniame tinkle Facebook

Nuorodos

• Oficiali svetainė
• Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Komunikacijos fakultete svetainė Archyvuota kopija 2007-05-09 iš Wayback Machine projekto.
• KF Studentų mokslinės draugijos svetainė