Lietuvos monetų kalykla
54°40′12″ š. pl. 25°14′09″ r. ilg. / 54.67000°š. pl. 25.23583°r. ilg.
 | |
| Forma | UAB |
|---|---|
| Įkurta | 1990 m. gruodžio 10 d. |
| Centrinė būstinė | Eigulių g. 4, 03150 Vilnius |
| Svarbiausi darbuotojai | CEO Donatas Sirgedas |
| Produkcija | Monetos, ordinai ir medaliai, ženkleliai, žetonai, metaliniai spaudai, žymekliai, štampai poligrafijai[1] |
| Įplaukos | 7,12 mln. € (2021) 5 mln. € (2016)[2] |
| Darbuotojų | 43 (2023-05) |
| Tinklalapis | Kalykla.lt |
Lietuvos monetų kalykla – monetų kalykla, tikslaus metalo apdirbimo įmonė Vilniuje.
Istorija redaguoti
1990 m. gruodžio 10 d. įsteigta Vyriausybės nutarimu.[3] Atgaivino viduramžiais klestėjusio, tarpukario Lietuvoje pratęsto ir 1940 m. nutraukto lietuviškų monetų kaldinimo tradicijas.
1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę ir 1922 m. spalio 2 d. į apyvartą išleidus naują lietuvišką piniginį vienetą – litą, 1925 m., monetos kaldintos užsienyje, o 1936 m. ir 1938 m. laidų monetos kaldintos Kauno Spindulio spaustuvėje įrengtoje monetų kalykloje.
2005 m. valstybės įmonė „Lietuvos monetų kalykla“ pertvarkyta į UAB (100% akcijų priklauso valstybei, kurias valdo Lietuvos bankas.[4]
Produkcija redaguoti
Gamintos apyvartinės centų ir litų monetos, proginės ir apyvartinės proginės monetos, valstybiniai apdovanojimai (ordinai ir medaliai), pasižymėjimo ženklai ir kita produkcija.
1992 m. pradėjo kalti 1, 2 ir 5 centų nominalo lietuviškas apyvartines monetas. 1997 m. nukaltos naujo pavyzdžio apyvartinės 10, 20 ir 50 centų monetos, o 1998 m. – naujo pavyzdžio apyvartinės 1, 2 ir 5 litų monetos, iš jų 2 ir 5 litų monetos yra dvimetalės.
Nuo 1993 m. gamina progines monetas. Pirmoji proginė 10 litų vario ir nikelio lydinio moneta skirta lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 60-osioms metinėms paminėti. Pirmoji proginė 50 litų sidabro moneta išleista 1995 m. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui pažymėti. LMK nukalė Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) monetų programos „Pasaulio vaikai“ lietuvišką proginę monetą.
1993 m. pagaminti pirmieji LR valstybės apdovanojimai: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas bei Dariaus ir Girėno medalis, 1994 m. pagamintas Vytauto Didžiojo ordinas. 2004 m. kalykla pagal istorinius pavyzdžius atkūrė ir pradėjo gaminti Latvijos Respublikos valstybės apdovanojimų ženklus (ordinus, medalius, jų pakaitus).
Dalyvaudama Vokietijos kompanijos MDM Munzhandelsgesellschaft GmbH, Deutche Munze ir Lietuvos banko programoje pagamino proginę aukso monetą iš serijos „Mažiausios aukso monetos pasaulyje. Aukso istorija“. Nuo 2001 m. LMK kala monetas Armėnijos ir Baltarusijos centriniams bankams.
2006 m. nukaldinti lietuviškų euro monetų (2007 m. pavyzdžio) bandomieji tiražai.
2007 m. nukaldintos pirmosios monetos Kirgizijos nacionaliniam bankui.
2010 m. pradėta bendradarbiauti su Gruzijos Prezidentūra (sukurtas ir nukaldintas Prezidento ordinas su miniatiūra).
2014 m. birželio 16 d. pradėtos kaldinti 2015 m. laidos lietuviškos bandomosios 1 euro monetos. Liepos 24 d. pradėtas masinis lietuviškų apyvartinių euro monetų kaldinimas.[5]
Direktoriai redaguoti
- 1990–2002 m. Viktoras Miltakis
- 2002–2009 m. Jonas Valatka
- 2009–2022 m. Saulius Vaitiekūnas[6]
- Nuo 2022 m. Donatas Sirgedas[7]
-
Apyvartinės litų monetos -
2009 m. išleista 50 litų nominalo sidabrinė moneta skirta Tytuvėnų architektūros ansambliui -
2015 m. gruodžio 14 d. išleista pirmoji lietuviška proginė 2 eurų vertės lietuviška moneta, skirta lietuvių kalbai -
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Mūsų veikla“. Lietuvos monetų kalykla.
- ↑ „Įmonė Lietuvos monetų kalykla“. rekvizitai.lt.
- ↑ „Apie mus | Lietuvos monetų kalykla“. kalykla.lt. Nuoroda tikrinta 2024-03-10.
- ↑ „Valdymas“. Lietuvos monetų kalykla.
- ↑ „Mūsų istorija“ (PDF). Lietuvos monetų kalykla.[neveikianti nuoroda]
- ↑ https://www.delfi.lt/verslas/verslas/paskirtas-naujas-monetu-kalyklos-direktorius.d?id=25797235
- ↑ „Valdymas“. Nuoroda tikrinta 2023 m. sausio 2 d.. „Lietuvos monetų kalyklos direktorius nuo 2022 m. spalio mėn. 05 d.“