Vilniaus pėstininkų karo mokykla

Vilniaus pėstininkų karo mokykla – karo mokykla, veikusi Vilniuje 19401941 m., 19451953 m., o 1941–1945 m. – Stalinske.

Sapiegų rūmai, kuriuose veikė Vilniaus pėstininkų karo mokykla

Istorija

redaguoti

Mokykla buvo įkurta TSRS gynybos komisariato 1940 m. rugpjūčio 25 d. į Vilnių perkėlus Kauno karo mokyklą. Mokykla pradėjo veikti 1940 m. rugsėjo 10 d.

Normali kursų trukmė – dveji metai. 1941 m. pr. mokykla turėjo apie 1000 kursantų, 200 rikiuotės karininkų ir 50 politinių vadovų. Kursantai buvo suskirstyti į du batalionus. 1941 m. vasarį buvo įsteigta atskira politinių vadovų kuopa (120 kursantų).

1941 m. birželio 22 d. kilus TSRS-Vokietijos karui, visi kursantai buvo mobilizuoti. Pati mokykla tais pačiais metais perkelta į Stalinską.

1945 m. gegužę mokykla grąžinta į Vilnių. 1953 m. Vilniaus pėstininkų karo mokykla pertvarkyta į Vilniaus priešlėktuvinės gynybos radiotechnikos mokyklą ir vėliau – į Vilniaus aukštąją priešlėktuvinės gynybos vadų radioelektronikos mokyklą, kuri veikė iki 1991 m.[1]

Viršininkai

redaguoti
  • Georgijus Sokurovas
  • Aleksejus Laminskis
  • Aleksandras Olevas

Šaltiniai

redaguoti
  1. Vytautas RepšysVilniaus pėstininkų karo mokykla. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 542