Vilniaus astrofotometrinė sistema

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vilniaus astrofotometrinė sistema (arba tiesiog Vilniaus fotometrinė sistema) – vidutinio pločio septynspalvė astrofotometrinė sistema (UPXYZVS), sukurta 1963 vadovaujant Lietuvos astronomui Vytautui Straižiui. Ši sistema optimizuota žvaigždžių klasifikacijai stebint iš Žemės (t. y. atsižvelgiant į atmosferos pralaidumą). Pasirinkta vidutinio pločio juostų (filtrų) sistema, nes norėta matuoti ir silpnesnes žvaigždes (kuo sistemos filtrai siauresni, tuo tiksliau galima klasifikuoti žvaigždes, tačiau tuomet nukenčia skvarbumas – nebegalime matuoti silpnų žvaigždžių).

Filtrų parinkimas redaguoti

Ankstyvų žvaigždžių temperatūrinė klasifikacija yra pagrįsta Balmerio šuolio matavimu. Norint jį išmatuoti, reikia turėti du filtrus ultravioletinėje spektro dalyje – vieną prieš Balmerio šuolį (U ryškis), o kitą už (X ryškis). Y filtras yra ties tarpžvaigždinės ekstinkcijos kreivės lūžio tašku (tarpžvaigždinės ekstinkcijos kreivė 300–800 nm srityje gali būti aproksimuota dviem susikertančiom ties ~435.5 nm tiesėmis). P filtras (ryškis) yra tiesiai ant Balmerio šuolio. Jis leidžia klasifikuoti B-A-F žvaigždes pagal šviesio klases.

Z filtras sutampa su Mg I tripleto ir MgH molekulinių juostų padėtimi. Jis jautrus G-K-M žvaigždžių šviesumo klasėms. V ryškis pasirinktas toks, kad sutaptų su atitinkamu UBV fotometrinės sistemos ryškiu. Tai leidžia susieti šias dvi sistemas (transformuoti ryškius iš vienos sistemos į kitą). S ryškis sutampa su vandenilio H alfa linijos padėtimi ir leidžia pasakyti, ar tai emisinė ar sugerties linija.

Normavimas redaguoti

Sistemos spalvos indeksai sunormuoti taip, kad tenkintų sąlygą:

U-P = P-X = X-Y = Y-Z = Z-V = V-S = 0

neparaudonavusioms (nepaveiktų tarpžvaigždinės ekstinkcijos) O tipo žvaigždėms.

Juostų pločiai ir vidutiniai bangų ilgiai redaguoti

	U	P	X	Y	Z	V	S
Vidutinis bangos ilgis (nm)	345	374	405	466	516	544	656
Filtro pusplotis (nm)	40	26	22	26	21	26	20

Nuorodos redaguoti

Straizys V., Multicolor Stellar Photometry, Pachart Pub. House, 1992, 570p.