Vilniaus akademijos spaustuvė

Vilniaus akademijos spaustuvė – didžiausia ir svarbiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos poligrafijos įmonė, veikusi 15751805 m.

IstorijaKeisti

Vilniaus akademijai spaustuvę 1586 m. padovanojo Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, kuris 1576 m. iš Brastos perkėlė savo tėvo Mikalojaus Radvilos Juodojo spaustuvę, spausdinusią evangelikų reformatų literatūrą.

Spaustuvė turėjo raidžių liejyklą, knygrišyklą, knygyną ir biblioteką. Iš pradžių dirbo 4, o 1773 m. – 24 žmonės, buvo 8 spausdinimo mašinos (5 spausdinimo staklės, 1804 m. – 11 staklių). 1805 m. spaustuvę nupirko Juozapas Zavadskis.

VeiklaKeisti

Spaustuvė spausdino universitetui ir jam priklausiusioms mokykloms bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos gyventojams skirtą literatūrą. Išleista apie 3270 leidinių lotynų, lenkų, latvių, prancūzų, rusų, graiką, italų, vokiečių, lietuvių kalbomis, tarp jų 143 knygos. Čia išspausdintos pirmosios Didžiojoje Lietuvoje knygos lietuvių kalba. Nuo 1737 m. leido kalendorius, 1757 m. akademija gavo leidimą spausdinti laikraščius. 1760 m. pasirodė pirmasis Lietuvos laikraštis „Kurjer Litewski“, ėjęs iki 1763 m. Spaustuvėje taip pat buvo spausdinami leidinio priedai bei laikraščiai „Wiadomości Literackie“ (17601763 m.), „Gazety Wilenskie“ (17641793 m.), „Gazeta Narodowa Wilenska“ (1794 m.) „Gazeta Litewska“ (18041805 m.) [1]

Knygos lietuvių kalbaKeisti

Knygos lotynų kalbaKeisti

Knygos keliomis kalbomisKeisti

  • K. Sirvydas. Trijų kalbų žodynas, 1620 m., 1631 m., 1677 m., 1713 m.
  • J. Elgeris. Lenkų-lotynų-latvių žodynas, 1683 m.

Žymiausieji spaustuvininkaiKeisti

Spaustuvės prefektaiKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 560 psl.