Vilkpėdė
| Vilkpėdė | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto XX a. | ||
  Vilkpėdė |
||
| 54°40′01″š. pl. 25°14′38″r. ilg. / 54.667°š. pl. 25.244°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilniaus miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija | Vilkpėdės seniūnija | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Волчья-Лапа, lenk. Wilcza Łapa | |
Vilkpėdė – Vilniaus miesto dalis, esanti į pietvakarius nuo Naujamiesčio, kairiajame Neries krante.[2] Vilkpėdės seniūnija. Yra Vilniaus Dievo Apvaizdos, Švč. Jėzaus Širdies parapijos bažnyčia, Vingio parkas, Vilniaus šiluminė elektrinė, baldų fabrikas, geležinkelininkų ligoninė. Vilkpėdėje yra dvi bibliotekos (Vilniaus miesto bibliotekos Gerosios Vilties biblioteka Savanorių pr. 59 ir Lietuvos aklųjų biblioteka Skroblų g. 10. Į kultūros vertybių registrą įtraukti keli valstybės saugomi architektūros objektai.
Ant kalvos tarp Savanorių prospekto ir Vilkpėdės gatvės driekiasi Vilkpėdės parkas (apie 5 ha). Iš čia atsiveria graži panorama į Lazdynus. 1986 m. parkas paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu.
Etimologija redaguoti
Pavadinimas kilęs nuo buvusio akmens su Vilko pėda.[3] Prie Vilkpėdės g., viduriniame jos ruože, įkalnėje, buvo akmuo su pėdomis. Ant maždaug 1,8 × 2,3 × 3,7 m matmenų akmens būta įspaudų, primenančių vilko ar ožio pėdas. 1904 m. M. Davainis-Silvestraitis rašė, kad „keliu žemyn nusileidžiant yra ant vidurio kalno prie pat kelio po kairei didokas akmuo, turintis ožkų ir vilkų pėdų įspaudimus. Nuo kalno jau nusileidus yra kaima, Vilko pėdos (Wilcze łapy) vadinama. Kada aš užklausiau apie priežastį to teip dyvino vardo, tai vienas iš vietinių gaspadorių, Franciškus Lachavičia, nurodydamas man ant savo žemės anksčiau paminėtą akmenį, paaiškino, kad čia ir daugiau tokių akmenų buvo, bet tapo jie suskaldyti ir dėl budavonių sunaudoti“. W raide Vilkpėdės akmuo pažymėtas 1646 ir 1648 m. Vilniaus planuose. Šis vietovardis aptinkamas istorijos šaltiniuose (Wilcza Łapa, 1785 m.). 1937 m. buvo suskaldytas ir paskutinis likęs akmuo su vilko pėda.[4]
Istorija redaguoti
Vilkpėdėje rasta vėlyvojo paleolito (Pabaltijo Madleno kultūra) stovyklavietė (dabartinės Vilniaus šiluminės elektrinės vietoje).
Vilkpėdė ilgą laiką buvo Vilniaus priemiestis. XIV a. ši vietovė priklausė didžiajam kunigaikščiui, XIV a. pabaigoje perduota Vilniaus kapitulai. XVI a. Vilkpėdę valdė jėzuitai. 1529 m. čia buvo pastatyta plytinė. Joje pagamintas plytas daugiausia naudojo Vilniaus bažnyčių ir gyvenamųjų namų statybai.
Vilkpėdė nėra senai apgyvendinta vietovė. XVIII a. pabaigoje čia buvo tik keli namai. XIX a. 2-ojoje pusėje į Vilkpėdę ėmė skverbtis civilizacija. 1862 m. per ją buvo nutiestas Peterburgo-Varšuvos geležinkelis. Geležinkelio viadukas turi istorinę, architektūrinę išliekamąją vertę. 1905 m. Rudaminos valsčiaus dviejuose Vilkpėdės užusieniuose gyveno 201 žmogus.[5]
1912 m. ant kalvos iškilo geležinkelio ligoninės korpusai. Vilkpėdės ligoninės statinių kompleksas, pastatytas 1914 m., yra istorizmo stiliaus, vertingas architektūriniu, kraštovaizdžio požiūriu. 1931 m. Vilkpėdės sodyboje būta 32 gyventojų.[6]
Nuo 1950 m. Žemuosiuose Paneriuose pradėjo kurtis pramonės įmonės, jie tapo pagrindiniu miesto pramonės rajonu. Dabar Vilkpėdės teritorijoje yra daug įmonių. Didžiausios iš jų yra AB „Silikatas“, AB „Plasta“, AB „Vilniaus vingis“ ir kt. Nuo 1961 m. dabartiniame Savanorių prospekte buvo pradėti statyti pirmieji stambiaplokščiai gyvenamieji namai.
Žymūs žmonės redaguoti
- Vilkpėdės seniūnijoje atidengta memorialinė lenta Borisui Efrosui – chirurgui, medicinos mokslų daktarui, kuris 1958 m. pirmasis Lietuvoje atliko širdies operaciją (Vilkpėdės g. 3, prie vieno Vilkpėdėje esančios ligoninės korpusų).
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Žemėlapis koordinatėmis 54.67 ir 25.24“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-13.
- ↑ Vilkpėdė. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-13).
- ↑ http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20110131124844/http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=676&kas=straipsnis&st_id=2217 Archyvuota kopija 2016-12-20 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Гошкевич И.И. Виленская губерния: Полный список населенных мест со статистическими данными о каждом поселении, составленный по официальным сведениям. Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
Nuorodos redaguoti
- Vilkpėdė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 760 psl.
- Vilkpėdė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 526
- Vilkpėdė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 167 psl.