Vilkiškių koplyčia

54°53′52″š. pl. 24°26′42″r. ilg. / 54.897823°š. pl. 24.445002°r. ilg. / 54.897823; 24.445002

Vilkiškių koplyčia

Vyskupija	Kaišiadorių
Dekanatas	Kaišiadorių
Savivaldybė	Kaišiadorių rajonas
Gyvenvietė	Vilkiškės
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	~ 1990 m.
Stilius	liaudies architektūra

Vilkiškių koplyčia – koplyčia Vilkiškėse, Kaišiadorių rajone, prie kelio 1801 Kaišiadorys–Palomenė–Gegužinė , pusiaukelėje tarp Gudienos ir Palomenės, 4 km į šiaurę nuo Kaišiadorių. Koplyčią aptarnauja Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo parapijos klebonas. 2007 m. Kaišiadorių parapijos klebono mons. Rimvydo Jurkevičiaus rūpesčiu koplyčia buvo atnaujinta. Šv. Mišios koplyčioje aukojamos per didžiąsias metines šventes bei kartą mėnesyje^[1].

Vilkiškių koplyčia yra kaimo kapinių pietvakarių kampe. Koplyčia medinė, stačiakampio plano. Joje yra altorius, klausykla ir kitas bažnytinis inventorius. Šiauriniame pastato gale įrengta zakristija, pietų pusėje – pagrindinė patalpa. Dvišlaitį stogą vainikuoja ornamentuotas kryžius. Kapinių tvoroje prie koplyčios įtaisyti dvivėriai geležiniai varteliai. Šventorius išgrįstas trinkelėmis.

Istorija redaguoti

1770 m. minima Žaslių parapijai priklausiusi Vilkiškių koplyčia. Iš 4 parapijos koplyčių ji buvo pati seniausia. Klebonaujant Silvestrui Tomaševskiui, koplyčia 1837 m. buvo atnaujinta. Apie 1860 m. buvo rašoma, kad joje pamaldos laikytos dukart per metus - kovo 4 ir birželio 24 d. Pagal žmonių pasakojimus, šią koplyčią pastatė ir joje kunigą išlaikė kadaise Vilkiškių dvarą valdę dvarininkai Vilčikai.

Vėliau, prieš Pirmąjį pasaulinį karą, iš šio dvarininko dvarą nupirko kaimo gyventojai. Tuo metu koplyčia jau buvo sunykusi, todėl 1899 m. Vilkiškių kaimo valstiečiai (tuo metu 13 sodybų gyveno 203 gyventojai) kreipėsi į dvasinę vyresnybę paskirti kunigą į Palomenės bažnyčią, nes iki Žaslių bažnyčios jiems buvo per toli.

1919 m. meistras J. Skibickas pradėjo statyti naują koplyčią. Prie jos statybos prisidėjo ir Šaknių bajorkaimio gyventojai. Kaišiadorių bažnyčios klebonas Alfonsas Varna sutiko atvykti keturis kartus per metus laikyti pamaldų. Kitais šventadieniais vilkiškiečiai koplyčioje melsdavosi be dvasininko.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje kaimo koplyčia sudegė. Žinoma, kad 1943 m. kapinėse šalia sudegusios koplyčios retsykiais laikytos šv. Mišios.

Buvęs dvaras neišliko, o jo vietoje sovietmečiu pastatytos gyvulių fermos.

Prasidėjus Atgimimui, kapinių pakraštyje stovinčiame mediniame pastate atkurta koplyčia. Joje pradėtos laikyti šv. Mišios. Pasak vietos gyventojų, senosios koplyčios vietą (joje buvusį altorių) kapinių viduryje žymi didelis medinis kryžius, pastatytas 2004 m. Išlikusios senųjų pamatų žymės.