Vilius Židonis
Gimė 1933 m. balandžio 26 d.
Meškalaukio k.,
dab. Pasvalio raj.
Mirė 2018 m. vasario 25 d. (84 metai)
Klaipėda
Palaidotas (-a) Slengių kapinėse
Tėvas Juozas Židonis
Motina Apolonija Gumbelevičiūtė
Sutuoktinis (-ė) Audronė Židonienė
Vaikai Vytautas Židonis
Violeta Židonytė
Lukas Židonis
Dalius Židonis
Veikla išradėjas, habilituotas technikos mokslų daktaras
Alma mater Kauno politechnikos institutas

Vilius Židonis (g. 1933 m. balandžio 26 d. Meškalaukio k., dab. Pasvalio raj. – 2018 m. vasario 25 d.) – tremtinys, profesorius, technikos mokslų habilituotas daktaras, išradėjas, buvęs Lietuvos Respublikos materialinių išteklių ministras (19911992).[1] Taikomųjų mokslų akademijos įkūrėjas.

Biografija redaguoti

1948 m. su motina ir keturiais jaunesniais broliais buvo ištremtas į Sibirą (Buriatiją Užbaikalėje). 19551956 m. mokėsi Verchne-Talcų vidurinėje mokykloje (Zaigrajevo raj., Buriatija). 19481955 m. dirbo Buriatijos miškų pramonės ūkyje.

1955 m. įstojo į Tomsko geležinkelio inžinierių institutą. 19561960 m. studijavo Kauno politechnikos institute.

19601966 m. – Kauno automatizavimo priemonių gamyklos inžinierius technologas, konstruktorius, gamybos skyriaus viršininkas, Marijampolės maisto pramonės automatų Specialaus konstravimo biuro vyriausiasis inžinierius, 19621991 m. – KPI (KTU) dėstytojas, docentas, Automatų tyrimo ir konstravimo laboratorijos įkūrėjas ir vadovas, profesorius, nuo 1976 m. buvo KPI Klaipėdos fakulteto mechaninių disciplinų katedros vedėjas, Mokslinės techninės kūrybos instituto „Studija“ įkūrėjas ir vadovas.

Atkūrus nepriklausomą Lietuvą, 1991 m., iškart po Sausio 13-osios įvykių, buvo pakviestas dirbti trečiojoje Lietuvos Vyriausybėje, 19911992 m. vadovavo Lietuvos Respublikos materialinių išteklių ministerijai.[2] Tuo metu vienas svarbiausių dalykų buvo jau pradėta ekonominė reforma, reikėjo pereiti prie liberaliosios rinkos, bet svarbiausia – reforma buvo vienintelis būdas įveikti Rusijos ekonominę blokadą. Baigęs darbą Vyriausybėje, į Klaipėdos universitetą nebegrįžo, ėmėsi spręsti alternatyviosios energetikos problemas. Jo iniciatyva įsteigta mokslininkų organizacija „Lietuvos taikomųjų mokslų akademija“ (2001 m.).

Parengė 21 mokslų daktarą (tarp kurių šiandien 5 habilituoti daktarai, profesoriai), 70 išradėjų (pats yra 150 išradimų autorius), sukūrė fasavimo automatų konstravimo teorinius pagrindus, parašė apie 140 mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių, yra išleidęs 2 mokslines knygas (dar dviejų – bendraautoris). 1982 m. jam paskirta Valstybinė premija.

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti