Viksva šerpetūnė

Carex microglochin
Viksva šerpetūnė ( Carex microglochin)
Viksva šerpetūnė ( Carex microglochin)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
(Wikispecies-logo.svg Liliopsida)
Poklasis: Lelijažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Liliidae)
Šeima: Viksvuoliniai
(Wikispecies-logo.svg Cyperaceae)
Gentis: Viksva
(Wikispecies-logo.svg Carex)
Rūšis: Viksva šerpetūnė
(Wikispecies-logo.svg Carex microglochin)
Binomas
Carex microglochin
Wahlenb., 1803

Viksva šerpetūnė (Carex microglochin) – viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos, viksvų genties daugiametis augalas.

MorfologijaKeisti

Daugiametis, 5– 20 cm aukščio augalas, išauginantis siūliuką šakniastiebį su trumpomis palaipomis. Stiebai beveik cilindriški, švelnūs, dažniausiai trumpesni už lapus. Lapai 2– 5, 1– 6 cm ilgio apatinėje stiebo dalyje susitelkę, atsilošę, standoki, šeriški, išilgai susisukę, o 8– 1 mm pločio, jų pakraštys švelnus, viršūnė buka, pamatinės makštys rudos. Žiedynas 0,5– 1 cm ilgio, iš pradžių, kiaušiniška, tanki vėliau reta su atsilošusiais maišeliais varpa. Kuokeliniai žiedai 5– 6, susitelkę varpos viršūnėje; jų pažiedės lancetiškos. Piestelinių žiedų 5– 12, žemiau varpoje susitelkę; jų pažiedės kiaušiniškos arba pailgos, smailios ar apybukės apie 3 mm ilgio ir 1,5 mm pločio rudos su balsvu pakraščiu ir žaliu ruoželiu per vidurį, žiedams peržydėjus, nukrinta. Maišeliai lancetiškai kūgiški, 3– 5 mm ilgio iš abiejų pusių iškilūs iš pradžių žalsvai gelsvi, vėliau šviesiai rudi horizontalūs arba žemyn nusvirę neryškiai gysloti, jų pamatas apskritas, snapelis gana ilgas, viršūnėje vamzdiškas iš jo kyšo apie 2 mm ilgio plonas, standus, dažnai šiek tiek lenkta viršūne, šeriškas priedėlis (rudimentinė vyriškojo žiedyno ašis). Liemnėlis trumpesnis už maišelį. Vaisiai pailgi, apie 2 mm ilgio.

Žydi gegužės mėnesį. Geofitas, hemikriptofitas.

AugimvietėsKeisti

Auga žemapelkėse, pelkėtose pievose, tarpinių pelkių liūnuose, upelių pakrantėse, miško aikštelėse, pamiškėse.

Paplitimas Lietuvoje: labai retas. Žinomas iš Kairėnų (Vilniaus raj.).

Bendras paplitimas: Grenlandija, Islandija, Škotija, Skandinavija, europinės Rusijos dalies arktiniai ir šiaurės vakarų rajonai, Kaukazas, Sibiras, Vidurinė Azija, Š. Amerika. Auga tundrų zonoje ir kalnuose – kalnų tundrų bei alpinėje juostoje. Priklauso arktiniams – alpiniam floros elementui.

LiteratūraKeisti

 

Vikiteka

  • P. Snarskis, „Vadovas Lietuvos augalams pažinti“, Vilnius, 1969 m.
  • V. Galinis, „Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pažinti“, Vilnius, 1980 m.