Paukščiai yra specializuota aukštesniųjų stuburinių grupė, prisitaikiusi skraidyti. Genetiškai paukščiai yra artimi ropliams ir laikomi progresyvia pastarųjų atšaka. Paukščių sudėtingesnė nervų sistema, greitesnė medžiagų apykaita, o kūno danga geriau sulaiko šilumą ar saugo nuo šalčio, jų veisimosi būdas taip pat tobulesnis.
Paukščių oda plona ir sausa, dėl to skrydžio metu lengvai juda raumenys. Jai būdingi įvairūs raginiai dariniai, kurie formuojasi iš epidermio. Viršutinį ir apatinį paukščio žandus dengia raginė makštis, vadinama ramfoteka, iš kurios sudarytas snapas. Jo forma labai priklauso nuo maisto rūšies ir nuo maisto paėmimo būdo. Viršutinė dalis vadinama antsnapiu, apatinė – posnapiu. Antsnapio pamatas dažnai turi tam tikrą minkštą odelę, vadinamą vaškine (ceroma). Ji ryškiausia pas dieninius plėšriuosius paukščius. Raginė makštis nuolat atsinaujina – viršutiniai sluoksniai nusilukštena, o iš vidaus atauga nauji. Makšties spalva keičiasi pagal metų laikus, taip pat jauniklių ji kitos spalvos arba skiriasi patinų ir patelių, pavyzdžiui, varnėno snapas pavasarį geltonas, rudenį juosvas, juodojo strazdo patino snapas geltonas, patelės juosvas.
|
|