Vikiprojektas:Neaprašytos asmenybės/Pasaulio asmenybės tęsinys trečias

PasaulyjeKeisti

Gimė Mirė Asmenybė Aprašas
1884 m. sausio 27 d. 1962 m. kovo 24 d. Ogiustas Pikaras šveicarų fizikas ir inžinierius, savo konstrukcijos stratostatu pakilęs (1931) į 15 789 metrų, o kitais metais į 16 379 metrų aukštį, sukonstravęs batiskafą, juo nusileidęs iki 3160 metrų gylio (1953)[1]
1655 m. gegužės 4 d. 1731 m. sausio 27 d. Bartolomėjus Kristoforis italų klavesinų gamintojas, kaip manoma, išradęs pianiną[2]
1836 m. sausio 27 d. 1895 m. kovo 9 d. Leopold von Sacher-Masoch rašytojas[3]
1948 m. sausio 27 d. Valeri Brainin rusijos ir vokietijos muzikos mokslininkas, poetas, pedagogas, kompozitorius[4]
1968 m. sausio 27 d. Mike Patton alternatyvaus metalo grupės Faith No More vokalistas[5]
1880 m. sausio 26 d. 1964 m. balandžio 5 d. Duglas Makartūras JAV armijos generolas. Per Antrąjį pasaulinį karą jis buvo sąjungininkų pajėgų Ramiajame vandenyne vyriausiasis vadas, priėmė Japonijos kapituliaciją, parengė Japonijos reformavimo programą bei jos naują konstituciją[6]
1921 m. sausio 26 d. 1999 m. spalio 3 d. Akio Morita japonų verslininkas, vienas garsios elektrotechnikos bendrovės „Sony“ steigėjų[7]
1874 m. sausio 25 d. 1965 m. gruodžio 16 d. Viljamas Somersetas Moemas anglų novelistas ir dramaturgas[8]
1891 m. sausio 22 d. 1937 m. balandžio 27 d. Antonio Gramsci italų politikas[9]
1909 m. sausio 22 d. 1974 m. lapkričio 25 d. Sithu U Thant Birmos (dabar Mianmaras) politikas (3-asis JTO generalinis sekretorius)[10]
1903 m. birželio 21 d. 2003 m. sausio 21 d. Albertas Hiršfeldas karikatūristas, kurio grakštūs piešiniai pasirodydavo dienraščio „New York Times“ puslapiuose 7 dešimtis metų[11]
1829 m. sausio 21 d. 1907 m. gruodžio 8 d. Oskaras II Norvegijos ir Švedijos karalius[12]
1855 m. sausio 21 d. 1926 m. lapkričio 26 d. Džonas Brauningas amerikiečių šaunamųjų ginklų konstruktorius[13]
1552 m. liepos 18 d. 1612 m. sausio 20 d. Rudolfas II nuo 1576 metų Šventosios Romos imperijos imperatorius
1865 m. birželio 3 d. 1936 m. sausio 20 d. Jurgis V Didžiosios Britanijos karalius
1904 m. birželio 2 d. 1984 m. sausio 20 d. Džonis Veismuleris JAV sportininkas ir aktorius[14]
1876 m. sausio 20 d. 1957 m. vasario 16 d. Jozefas Hofmanas lenkų pianistas, pedagogas ir kompozitorius[15]
1952 m. sausio 20 d. Paul Stanley amerikiečių roko grupės KISS vokalistas bei gitaristas[16]
1544 m. sausio 19 d. 1560 m. gruodžio 5 d. Fransua II Prancūzijos karalius 15591560 metais
1807 m. sausio 19 d. 1870 m. spalio 12 d. Robertas E. Li vienas įžymiausių Konfederacijos generolų, JAV pilietinio karo metu vadovavęs pietinių valstijų pajėgoms[17]
1868 m. sausio 19 d. 1932 m. gruodžio 4 d. Gustavas Meirinkas austrų rašytojas[18]
1666 m. 1719 m. rugsėjo 7 d. John Harris anglų rašytojas, matematikas[19]
1737 m. gegužės 8 d. 1794 m. sausio 16 d. Edvardas Gibonas anglų istorikas ir veikalo „Romos imperijos smukimo ir žlugimo istorija“ autorius[20]
1867 m. kovo 25 d. 1957 m. sausio 16 d. Arturas Toskaninis „La Scala“ ir „Metropolitan“ operos teatrų bei NBC simfoninio orkestro dirigentas[21]
1749 m. sausio 16 d. 1803 m. spalio 8 d. Vitorijas Alfjeris italų poetas, žymiausias klasicistinės italų tragedijos kūrėjas grafas, kuris parašė 19 tragedijų meilės, šeimos ir politinių kovų temomis[22]
1853 m. sausio 16 d. 1931 m. balandžio 4 d. Andrė Mišelinas prancūzų padangų gamintojas, kuris kartu su broliu Eduaru (Edouard), įkūrė „Michelin Tyre Company“[23]
1902 m. sausio 15 d. 1969 m. vasario 23 d. Saudas Saudo Arabijos karalius 19531964 m.
1906 m. sausio 15 d. 1975 m. kovo 15 d. Aristotelis Onasis graikų multimilijonierius ir laivų savininkas, vienas pirmųjų pradėjęs statyti tanklaivius. Jis buvo vedęs JAV prezidento Dž. Kenedžio našlę Žakliną Kenedi (Jacqueline Kennedy)[24]
1905 m. sausio 14 d. 1995 m. liepos 5 d. Takeo Fukuda Japonijos ministras pirmininkas 1976-1978 metais. Į istoriją jis įėjo tuo, jog pasirašė draugystės sutartį su Kinija ir taip baigė dešimtmečius trukusį abipusį priešiškumą
1602 m. vasario 14 d. 1676 m. sausio 14 d. Pjetras Frančeskas Kavalis italų kompozitorius, išgarsėjęs religinio pobūdžio kūriniais bei opera „Calisto“[25]
1656 m. lapkričio 8 d. 1742 m. sausio 14 d. Edmundas Halis anglų astronomas. Jis pirmasis apskaičiavo vėliau jo vardu pavadintos kometos orbitą bei tiksliai prognozavo, kad ji prie Žemės sugrįš 1705, 1758, 1835 ir 1910 metais[26]
1910 m. balandžio 27 d. 1988 m. sausio 13 d. Čan Šin Kvo Taivano įkūrėjo Čan Kai Ši (Chiang Kai-shek) sūnus ir Taivano prezidentas nuo 1978 metų
1897 m. liepos 11 d. 2002 m. sausio 13 d. Gregorijus Fuentesas sulaukęs 104 metų amžiaus ir įkvėpęs JAV rašytoją Ernestą Hemingvėjų (Ernest Hemingway) parašyti romaną „Senis ir jūra“[27]
1579 m. sausio 12 d. 1644 m. gruodžio 30 d. Žanas Baptistas van Helmontas belgų chemikas. Jis sugalvojo žodį „dujos“ ir pirmasis pradėjo naudoti ledo tirpimo bei vandens virimo temperatūrą kaip atskaitos taškus temperatūrai matuoti[28]
1916 m. sausio 12 d. 2006 m. spalio 31 d. Piteris Vilemas Bota Pietų Afrikos prezidentas. Iš Nacionalinės partijos lyderio bei valstybės prezidento pareigų jis atsistatydino 1989 m. vasario mėn. po infarkto[29]
1779 m. rugpjūčio 1 d. 1843 m. sausio 11 d. Francis Scott Key JAV advokatas ir poetas, parašęs nacionalinio himno žodžius[30]
1840 m. birželio 2 d. 1928 m. sausio 11 d. Thomas Hardy anglų rašytojas ir poetas, išgarsėjęs romanais „Kasterbridžo meras“ ir „Tesė d'Erbervilių giminės“[31]
1901 m. spalio 10 d. 1966 m. sausio 11 d. Alberto Giacometti italų skulptorius ir tapytojas[32]
1503 m. sausio 11 d. 1540 m. rugpjūčio 24 d. Parmidžaninas italų tapytojas ir vienas iš pirmųjų menininkų, pradėjusių maištauti prieš brandžiojo renesanso meno sampratą. Tikrasis vardas Francesco Maria Mazzola[33]
1815 m. sausio 11 d. 1891 m. birželio 6 d. John Alexander Macdonald pirmasis Kanados ministras pirmininkas 18671873 m.[34]
1907 m. sausio 11 d. 1982 m. spalio 18 d. Pierre Mendes-France 1954 m. tapęs Prancūzijos ministru pirmininku ir baigęs prancūzų karą Indokinijoje. Dėl pilietinio karo Alžyre jis pralaimėjo rinkimus 1955 m.[35]
1894 m. gegužės 27 d. 1961 m. sausio 10 d. Samuelis Dašielis Hametas JAV detektyvų autorius. Jis parašė garsųjį romaną „Maltos sakalas“[36]
1913 m. sausio 10 d. 1991 m. lapkričio 18 d. Gustavas Husakas Čekoslovakijos politinis veikėjas. Po sovietų invazijos 1968 metais jis komunistų partijos vadovo pareigose pakeitė Aleksandrą Dubčeką, o nuo 1975 iki 1987 metų buvo Čekoslovakijos prezidentu[37]
1820 m. kovo 14 d. 1878 m. sausio 9 d. Viktoras Emanuelis Italijos karalius. Po jo į sostą įžengė Umbertas I (Umberto I)[38]
1902 m. sausio 9 d. 1997 m. rugsėjo 2 d. Rudolfas Bingas austrų impresarijus, Edinburgo festivalio įkūrėjas bei Niujorko „Metropolitan Opera“ generalinis vadybininkas[39]
1653 m. vasario 17 d. 1713 m. sausio 8 d. Arkandželas Korelis italų kompozitorius ir smuikininkas, kurio XII concerto grosso turėjo didelės įtakos Johanui Sebastianui Bachui (Johann Sebastian Bach)[40]
1765 m. gruodžio 8 d. 1825 m. sausio 8 d. Elis Vitnis JAV inžinierius, išradęs medvilnės valymo mašiną[41]
1899 m. sausio 8 d. 1959 m. rugsėjo 26 d. Solomonas Bandaranaikė Ceilono ministras pirmininkas nuo 1956 m. 1959 m. jis buvo nužudytas, o po metų salos vadove tapo jo našlė[42]
1768 m. sausio 7 d. 1844 m. liepos 28 d. Žozefas Bonapartas prancūzų diplomatas, karys ir vyriausiasis Napoleono (Napoleon) brolis. 1808 metais jis tapo Ispanijos karaliumi[43]
1867 m. sausio 17 d. 1939 m. rugsėjo 24 d. Karlas Lemlė JAV kino prodiuseris, įkūręs garsiąją „Universal Pictures“ kino studiją[44]
1925 m. sausio 7 d. 1995 m. sausio 30 d. Džeraldas Darelas britų zoologas ir rašytojas, daugelio knygų apie laukinius gyvūnus autorius[45]
1938 m. kovo 17 d. 1993 m. sausio 6 d. Rudolfas Nurijevas rusų kilmės baleto šokėjas, vienas žymiausių amžiaus šokėjų (1961 m. jam buvo suteiktas politinis prieglobstis Prancūzijoje)[46]
1926 m. gegužės 23 d. 1995 m. sausio 6 d. Džo Slovo lietuvių kilmės kovotojas prieš apartheidą, pirmoje Pietų Afrikos Resupublikos demokratinėje šalies Vyriausybėje ėjęs gyvenamojo būsto statybos ministro pareigas[47]
1915 m. gruodžio 16 d. 1998 m. sausio 6 d. Georgijus Sviridovas vienas žymiausių Rusijos XX amžiaus kompozitorių[48]
1367 m. sausio 6 d. 1400 m. vasario 14 d. Ričardas II nuo 1377 iki 1399 metų buvęs Anglijos karaliumi[49]
1745 m. sausio 6 d. 1799 m. rugpjūčio 2 d. Žakas Etjenas Mongolfjė prancūzų išradėjas, kuris kartu su broliu Žozefu Mišeliu (Joseph-Michel) pirmą kartą į orą pakilo karšto oro pripildytu balionu[50]
1822 m. sausio 6 d. 1890 m. gruodžio 26 d. Heinrichas Šlymanas vokiečių archeologas – jis aptiko bei kasinėjo legendinius Trojos ir Mikėnų miestus[51]
1913 m. sausio 6 d. 2001 m. liepos 29 d. Edvardas Gerekas Lenkijos komunistų lyderis, į valdžią atėjęs 1970 metais po smurtinių susirėmimų su darbininkais, tačiau buvo nuverstas po dešimties metų per „Solidarumo“ profsąjungos pagimdytą taikią revoliuciją[52]

IšnašosKeisti