Vikipedija

Vikiprojektas:Latvija/ruošinys2

< Vikiprojektas:Latvija
Laisvės paminklas
Vieta Ryga, Latvija
Atidarymas 1935 m.
Paskirtis Paminklas

Laisvės paminklas (latv. Brīvības piemineklis) yra 42 metrų aukščio paminklas, esantis Latvijos sostinėje Rygoje. Paminklas yra latvių tautos vienybės ir laisvės simbolis. Jis buvo pastatytas kritusių Laisvės kovose atminimui.[1] 42 metrų aukščio paminklas, kuris buvo atidengtas 1935 m. yra padarytas iš pilko ir raudono granito, travertino ir gelžbetonio.

Laisvės paminklo skulptūros ir bareljefai suskirstyti į 13 Latvijos istoriją ir kultūrą atspindinčių grupių. Paminklo masyvas padarytas iš monolitinių keturkampių formų, kurios sudėtos viena ant kitos. Viršutinė paminklo dalis susiaurėja ir pereina į 19 metrų aukščio obeliską, kurio viršuje yra 9 metrų varinė Laisvės statula - jauna mergina, kuri rankose laiko tris paauksuotas žvaigždes.

Pirmoji idėja sukurti paminklą, skirtą pagerbti Latvijos nepriklausomybės karo divyriams kilo 1920 m. 1922 m. Latvijos premjeras Zigfrīds Anna Meierovics paskelbė konkursą "memorialinis atminimas". Po keleto varžybų, 1930 m. laimėjo Latvijos skulptoriaus Kārlis Zāle projektas "Švytėk kaip žvaigždė!". Paminklo statymas finansuotas iš privačių lėšų.

Dėka paminklo meninės vertės, jis liko nepaliestas vokiečių ir sovietų okupacijų metais. Po Antrojo pasaulinio karo buvo planų nugriauti paminklą, deja su šiais planais susiję dokumentai yra dingę, manoma, kai kurie dar likę slaptuosiuose Rusijos archyvuose.[2] Dažnai manoma, kad paminklą išgelbėjo Karlio Zalės buvusi mokinė Vera Muchina.[3] Tarybų Latvijos metais Laisvės paminklo reikšmė buvo interpretuojama atitinkamai Sovietų Sąjungos propagandai. Nepaisant propagandos, Laisvės paminklas okupacijos metais buvo antisovietų simbolis, bei tapo viena iš reikšmingiausių latvių atgimimo figūrų 9-ojo dešimtmečio pabaigoje.

Idėja redaguoti

Idėja sukurti memorialą pagerbti Latvijos nepriklausomybės kovų dalyviams kilo dar 1920 m. 1922 m. liepos 27 d. premjeras Zigfrīds Anna Meierovics, paskelbė konkursą "memorialinis atminimas". Projekto laimėtoju tapo 27 m aukščio, bareljefinis paminklas su oficialiais Latvijos simboliais, kurio autoriai buvo Krišjānis Barons ir Atis Kronvalds. Jų projektas nugalėjo kitus 57 konkurentus.[1] 1923 m. spalį paskelbtas naujas konkursas tik jau kitu pavadinimu "Laisvės paminklas". Varžybos, užbaigtos laimėjus dviem nugalėtojams, bet, dėl nesutarimo žiuri viduje, nebuvo jokio sprendimo, o naujas konkursas buvo paskelbtas 1925 m. kovą.[1]

Pagaliau 1929 m. spalį, buvo paskelbtos paskutinės varžybos. Laimėtoju tapo projektas "Švytėk kaip žvaigždė!" (latv. "Mirdzi kā zvaigzne!") kurio autorius Kārlis Zāle, turėjo pasisekimą ir ankstesniuose konkursuose. Po smulkių pakeitimų atliktų projekto autoriaus ir architekto Ernests Štālbergs, 1931 m. lapkričio 28 d. prasidėjo paminklo statyba.[1] Finansuotas iš privačių lėšų, paminklas buvo pastatytas toje pačioje vietoje, kur anksčiau stovėjo, bronzinė Rusijos Imperatoriaus Petro Didžiojo statula.[2]

Tais pačiais metais - 1935, kai buvo atidengtas memorialas buvo apskaičiuota, kad per ketverius statybos metus vien akmens medžiagai apdoroti buvo sunaudotos 308 000 žmogaus darbo valandos. Jei tik vienas žmogus, pasitelkęs moderniausią to meto techniką, būtų prisiėmęs atlikti memorialo statybos darbus, jis tai būtų padaręs per 130 metų. Bendras memorialo medžiagos svoris siekia apie 2500 tonų. Tokio kiekio medžiagų gabenimui geležinkeliu būtų prireikę 200 prekinių traukinių. [4]

Istorija redaguoti

Paminklas buvo pastatytas už tautos suaukotas lėšas ir atidengtas 1935 m. lapkričio 18 d., minint 17-tas Latvijos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo metines. Prieš tai šioje vietoje buvo Rusijos caro Petro I bronzinė statula.

 
Rusijos caro Petro I bronzinė statula

Dėka paminklo meninės vertės, jis liko nepaliestas vokiečių ir sovietų okupacijų metais. Po Antrojo pasaulinio karo buvo planų nugriauti paminklą, deja su šiais planais susiję dokumentai yra dingę, manoma, kai kurie dar likę slaptuosiuose Rusijos archyvuose.[2] Pirmasis bandymas įvyko jau 1945 m., kai LTSR liaudies komisarų taryba pasiūlė atstatyti Petro Didžiojo paminklą. Turint omeny, kad šis paminklas seniau buvo tik keli metrai nuo vietos, kurioje šiuo metu yra laisvės paminklas, jo atstatymas automatiškai reikalautų Laisvės paminklo nugriovimo. Nėra žinoma kuo baigėsi šio plano svarstymas, tačiau manoma, kad prieš jį stojo žymūs sovietų skulptoriai.[2] Dažnai manoma, kad paminklą išgelbėjo Karlio Zalės buvusi mokinė Vera Muchina.[5] Jos sūnus teigia, kad Muchina dalyvavo susirinkime, kuriame buvo nulemtas paminklo likimas, kur ji, paprašyta pareikšti savo nuomonę, pasakė, kad paminklas turi didelę meninę vertę ir jo nugriovimas pažeistų latvių tautos švenčiausius jausmus, tačiau nėra atrasti dokumentai, kurie paliudytų, kad taip iš tiesų buvo.[2] Kai kurie čekistai teigia, kad klausimas vėl buvo iškeltas 1963 m. vasarą, bet buvo nuspręsta, kad nugriauti paminklą būtų per daug rizikinga, tačiau nėra jokių raštiškų liudijimų, kad taip iš tikrųjų buvo.[2]

Tarybų Latvijos metais Laisvės paminklo reikšmė buvo interpretuojama atitinkamai Sovietų Sąjungos propagandai. Trys žvaigždės buvo skelbiamos simbolizuojančios tris naujai sukurtas Baltijos Tarybų respublikas - Latvijos TSR, Estijos TSR ir Lietuvos TSR, o pats paminklas kaip tautos padėka TSRS vadui Josifui Stalinui.[4][2] Ilgainiui propaganda buvo sušvelninta, o 1988 m. buvo pasakyta, kad paminklas buvo pastatytas, kad "paminėtų išlaisvinimą nuo caro aristokratijos vergovės ir Vokietijos baronų", nutylint faktą, kad bolševikinė Raudonoji armija ir Raudonieji Latvijos Šauliai taip pat Latvijos Nepriklausomybės kare buvo priešininkai.[6][1]

Nepaisant propagandos, Laisvės paminklas okupacijos metais buvo antisovietų simbolis, bei tapo viena iš reikšmingiausių latvių atgimimo figūrų 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Nepriklausomybės judėjimas savo veiklą pirmąkart publikavo 1987 m. birželio 14 d., kai apie 5000 žmonių nelegaliai padėjo gėlių prie paminklo.[1]

This event, organized by the human rights group Helsinki-86, was the first time after the Soviet occupation that the flower-laying ceremony took place, as the practice was banned by the Soviet authorities.[1][7] In response the Soviet government organized a bicycle race at the monument at the time when the ceremony was planned to take place. Helsinki-86 organized another flower-laying ceremony on August 23 in the same year to commemorate the anniversary of the Molotov-Ribbentrop Pact, at which the crowd was dispersed using jets of water.[8] Yet the independence movement grew in size, amounting in some events to more than half a million participants (about one quarter of Latvia's population) and three years later, on May 4, 1990, the re-establishment of the independence of Latvia was declared.[9]
 
Some events of the controversial Latvian Legion Day traditionally take place at the Freedom Monument‎

Since the re-establishment of independence the monument has become a focal point for a variety of events. One of these - on March 16, the commemoration day of veterans of the Latvian Legion of the Waffen-SS, who fought the Soviet Union during World War II - has caused controversy.[10] The date was first celebrated by Latvians in exile before being brought to Latvia in 1990 and for a short time (1998–2000) was the official remembrance day.[10][11] In 1998 the event drew the attention of the foreign mass media and in the following year the Russian government condemned the event as a glorification of Nazism.[10] The event evolved into a political conflict between left and right, posing a threat to public safety.[12][13]

The Latvian government took a number of steps in order to try to bring the situation under control, and in 2006 not only were the events planned by right wing organizations not approved, but the monument was fenced off, according to an announcement by Riga city council, for restoration.[12][14] The monument was indeed restored in 2006, but this statement was later questioned, as politicians named various other reasons for the change of date, the enclosed area was much larger than needed for restoration, and the weather appeared inappropriate for restoration work.[15] Therefore the government was criticized by the Latvian press for being unable to ensure public safety and freedom of speech. The unapproved events took place despite the ban.[14] On November 23, 2006, the law requiring the approval of the authorities for public gatherings was ruled unconstitutional.[16] In the future years the government mobilized the police force to guard the neighborhood of the monument and the events were relatively peaceful.[17][18]

Architektūra redaguoti

 1. Liberty2. Latvia3. Lāčplēsis4. Chain Breakers5. Vaidelotis6. For Fatherland and Freedom7. 19058. The Battle against the Bermontians on the Iron Bridge9. Guards of the Fatherland10. Work11. Scholars12. Family13. Latvian Riflemen14. The Latvian People-Singers
Laisvės paminklo dalys: 1 - Laisvė, 2 - Latvija, 3 - Lačplėsis, 4 - Grandinių traukytojai, 5 - Vaideluotis, 6 - Užrašas „Tėvynei ir laisvei“, 7 - 1905 metai, 8 - Kova prieš bermontininkus, 9 - Tėvynės sargybiniai, 10 - Darbas, 11 - Šviesuoliai, 12 - Šeima, 13 - Latvių šauliai, 14 - Latvių tauta - dainininkė. Norint peržiūrėti vaizdus 1 kartą paspauskite norimą skaičių.

Laisvės paminklo skulptūros ir bareljefai suskirstyti į 13 Latvijos istoriją ir kultūrą atspindinčių grupių[19]: Latvija, Lačplėsis, Vaideluotis, Grandinių traukytojai, Darbas, Tėvynės sargybiniai, Šeima, Šviesuoliai, 1905 metai, Kova prieš bermontininkus. Paminklo priekinėje dalyje tarp grupių „Darbas“ ir „Tėvynės sargybiniai“ užrašytas Karlio Skalbės dedikavimas „Tėvynei ir laisvei“. Ant paminklo nugarinę dalį juosiančių laiptų atramų matomi bareljefai: Latvių šauliai ir Latvių tauta - dainininkė. Paminklo masyvas padarytas iš monolitinių keturkampių formų, kurios sudėtos viena ant kitos. Viršutinė paminklo dalis susiaurėja ir pereina į 19 metrų aukščio obeliską, kurio viršuje yra 9 metrų varinė Laisvės statula - jauna mergina, kuri rankose laiko tris paauksuotas žvaigždes. Taip pat ir skulptūros juosta yra paauksuota. Paminklo pamatas pagamintas iš raudono ir pilko granito. Visas paminklas pastatytas ant gelžbetoninio rėmo. Paminklo fasadas yra nukreiptas į Dauguvą.


Paminklo šerdis sudaryta iš tetragoninių figūrų, sudėtų viena ant kitos ir vis mažėjančių kylant į viršų. Raudono granito laiptai, sudaryti iš 10 laiptelių sukasi aplink paminklo fundamentą tarp dviejų travertino reljefų - 1,7 m aukščio ir 4,5 m pločio, "Latvių šauliai" (13; latv. Latvju strēlnieki) ir "Latvių tauta: dainininkai" (14; latv. Latvju tauta - dziedātāja)[1] Du papildomi laiptai sudaro 28 m skersmens apskritą platformą, ant kurios ir stovi visas paminklas. Paminklo priekyje ši platforma yra stačiakampė ir naudojama ceremonijoms. Paminklo pagrindas taip pat sudarytas iš raudono granito. Jį sudaro du stačiakampiai blokai: žemesnysis 3,5 m aukščio, 9,2 m pločio ir 11 m ilgio monolitas, bei viršutinis 3,5 m aukščio, 8,5 m pločio ir 10 m ilgio ir turi apskritas nišas savo kampuose, kiekvienoje iš jų yra skulptūrinė grupė iš trijų figūrų. Šonai padengti travertinu.[4] Paminklo priekinėje dalyje tarp grupių „Darbas“ (10; vaizduojanti žvejį, amatininką, ir ūkininką, kuris stovi viduryje laikydamas ąžuolo lapais ir gilėmis, simbolizuojančiais jėgą ir vyriškumą papuoštą dalgį) ir „Tėvynės sargybiniai“ (9; stovintys senovės latvių kariai tarp 2 klūpančių šiuolaikinių karių) užrašytas Karlio Skalbės dedikavimas „Tėvynei ir laisvei“. (6; latv. Tēvzemei un Brīvībai).[1]

On the sides the travertine panels bear two reliefs: "1905" (7; latv. 1905.gads in reference to the Russian Revolution of 1905), and "The Battle against the Bermontians on the Iron Bridge" (8; latv. Cīņa pret bermontiešiem uz Dzelzs tilta, referring to the decisive battle in Riga during the Latvian War of Independence).

Paminklo užpakalinėje dalyje yra kitos 2 skulptūrinės grupės: "Šeima" (12; latv. Ģimene) (motina stovinti tarpt 2 savo vaikų) ir "Šviesuoliai" (11; latv. Gara darbinieki).[1]

On the red granite base there is yet another rectangular block, 6m high and wide, and 7.5m long, encircled by four 5.5–6 meters (18–20 ft) high gray granite sculptural groups: "Latvija" (2; latv. Latvija), "Lāčplēsis" (3; latvių liaudies pasakų herojus), "Vaideluotis" (5; baltų pagonių žynys) ir "Grandinių traukytojai" (4; latv. Važu rāvēji) (3 grandinėmis prirakinti vyrai bando išsilaisvinti).[4]

The topmost block serves also as the foundation for the 19m high monolithic travertine column, which is 2.5m by 3m at the base. To the front and rear a line of glass runs along the middle of the column.[4]

9 metrų aukščio bronzinėje statuloje, neoficialiai vadinama Milda, yra pavaizduota moteris, rankose laikanti tris paauksuotas žvaigždes, kurios simbolizuoja tris Latvijos istorinius regionus - Vidžemę, Latgalą, bei suvienytus Kuršą ir Žiemgalą.[20]

The whole monument is built around a frame of reinforced concrete and was originally fastened together with lead, bronze cables and lime mortar.[4] However, some of the original materials were replaced with polyurethane filler during restoration.[21] There is a room inside the Monument, accessed through a door in its rear side, which contains a staircase leading upwards in the Monument that is used for electrical installation and to provide access to the sewerage. The room cannot be accessed by the public and is used mainly as storage, however it has been proposed that the room could be redesigned forming a small exhibition, which would be used to introduce foreign officials visiting Latvia with the history of the Monument after the flower-laying ceremony.[22]

Vieta redaguoti

 
Laisvės aikštės panorama

Laisvės paminklas yra Laisvės gatvėje (Brīvības iela), prie Rygos senamiesčio.[20] 1990 m. 200 m gatvės dalis tarp Rainio ir Aspazijos bulvarų paversta pėsčiųjų gatve ir tapo aikšte. Aikštei taip pat priskiriamas tiltas per miesto kanalą, bei dalis miesto gynybinės sistemos, sugriautos XIX a., norint pastatyti bulvaro rajoną.[23] Kanalas yra 3.2 km ilgio ir puse savo ilgio apsupa visą parką.[19] Žemė nuo įtvirtinimų sugriovimo buvo panaudota parke suformuojant dirbtinę kalvą su krioklių kaskada, esančią į šiaurę nuo paminklo .[1]

Bulvaro rajone esančiame į rytus nuo parko yra įsikūrusios kelios ambasados ir įstaigos, iš kurių arčiausiai prie Laisvės paminklo yra Vokietijos ir Prancūzijos ambasados, Latvijos universitetas ir Rygos valstybinė pirmoji gimnazija. [24]

Parke prie monumento įsikūręs Nacionalinis Operos ir Baleto teatras su sodu ir fontanu.[6] Prieš Operos ir Baleto teatrą, vakarinėje aikštės dalyje, yra įsikūrusi maža kavinė ir "Laimos" laikrodis. Laikrodis pastatytas 1924 m, o 1936 m. jis papuoštas konditerijos įmonės "Laima", atributais.[25]

Originally it was planned that an elliptical plaza would be built around the foot of the monument, enclosed by a granite wall 1.6 m high, with benches placed inside it, while a hedge of thujas was to be planted around the outside. This project was however not carried out in the 1930s. The idea was reconsidered in the 1980s but shelved again.[1]

Restauracija redaguoti

Paminklas nyksta dėl rūgščiųjų lietų ir oro taršos[26] Nors 1990 m. gatvė paversta pėsčiųjų, tačiau aplink vis dar yra 3 gatvės kuriomis vyksta eismas.[1] Netoli paminklo buvo užfiksuota didelė azoto dioksido ir sieros dioksido koncentracija, kuri sąveikaudama su vandeniu sukelia paminklo medžiagos eroziją.[26] Taip pat, vanduo sukelia sutvirtinto betonu paminklo pagrindo trūkinėjimą ir plieninių paminklo atramų ir sutvirtinimų rūdijimą. Be to, minėtos paminklo dalys buvo nudėvėtos nuolatinės vibracijos, kurią sukelia eismas.[21]

The porous travertine has gradually crumbled over time and its pores have filled with soot and particles of sand, causing it to blacken and providing a habitat for small organisms, such as moss and lichens.[26] Irregular maintenance and the unskillful performance of restoration work have also contributed to the weathering of the monument. To prevent its further decay some of the fastenings were replaced with polyurethane filler and water repellent was applied to the monument during the restoration in 2001. It was also determined that maintenance should be carried out every 2 years.[21]

Per sovietinę okupaciją Laisvės paminklas buvo rekonstruotas 2 kartus (1962 ir 1980–1981). Kaip ir statant taip ir restauruojant paminklą dalis lėšų buvo suaukotos. Pagrindinė restauracija vyko 1998–2001 m.[1] Per šią restauraciją statula buvo išvalyta, rekonstruota ir paauksuota iš naujo.[12] Po restauracijos paminklas vėl atidarytas 2001 m. liepos 24 d.[27]

The staircase, column, base and inside of the monument were restored, and the stone materials were cleaned and re-sealed. The supports of the monument were fixed to prevent subsidence.

Buvo atkurti paminklo laiptai, kolona, pagrindas, and the stone materials were cleaned and re-sealed. The supports of the monument were fixed to prevent subsidence.

Restauratoriai pasakė, kad kitos rekonstrukcijos reikės tik po 100 metų, bet praėjus keletui metų po restauracijos, dėl prastos restauravimo technikos paminklo žvaigždžių paauksavimas buvo sugadintas. Nors žvaigždės buvo atkurtos po 2006 m. vykusios rekonstrukcijos, bet šie pataisymai buvo atlikti skubotai ir nebeliko kokybės garantijos.[28]

Garbės sargyba redaguoti

 
Garbės sargyba prie Laisvės paminklo

Garbės sargyba eidavo pareigas nuo paminklo pastatymo iki 1940 m. sovietinės okupacijos.[1] Ji buvo atkurta 1992 m. lapkričio 11 d.[1] Kareiviai einantys garbės sargybą tarnauja Nacionalinių Ginkluotųjų pajėgų Garbės Sargybos Štabe (latv. Nacionālo Bruņoto spēku Štāba bataljona Goda sardzes rota).[29] Garbės sargyba neturi eiti savo pareigų blogomis sąlygomis ir kai temperatūra būna nukritusi žemiau -10 °C ar pakilusi virš +25 °C.[30][31] Garbės sargyba budi 2 savaitinėmis pamainomis po 2, 3 arba 4 kareivius, kurie keičiasi kas valandą[30][31] Be jų taip pat yra du budintys sargai kiekvienoje pamainoje, kurie užtikrina garbės sargybos saugumą.[31]

Įprastai sargyba keičiasi kas valandą tarp 9:00 ir 18:00. Po valandinės sargybos kareiviai turi 2 valandas laisvo laiko kurį jie leidžia savo kambariuose Gynybos ministerijoje.[31] Nuo 2004 m. rugsėjo kareiviai taip pat kas pusę savo budėjimo valandos patruliuoja: apeina aplink paminklą ir grįžta atgal į pradinę vietą.[32]

Sargybiniai turi būti 1.82 m aukščio ir būti geros sveikatos, kad galėtų nejudėdami išstovėti pusę valandos.[29][30]

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 1,11 1,12 1,13 1,14 1,15 (latv.) "Latvijas Enciklopēdija" (I sējums) Rīga 2002 SIA "Valērija Belokoņa izdevniecība" ISBN 9984-9482-1-8 Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; vardas "Latvijas Enciklopēdija" apibrėžtas keletą kartų su skirtingu turiniu
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 (latv.) Brīvības pieminekli uzspridzināt, Pēteri I vietā… Apollo.lv (Latvijas Avīze) 2006-05-05, retrieved on 2007-02-17
  3. ↑ „rigacase.com“. Nuoroda tikrinta 2007-06-07.
  4. ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 4,5 Brīvības Piemineklis, by Jānis Siliņš, Riga : Brīvības Pieminekļa Komitejas Izdevums (The Freedom Monument Committee), 1935, retrieved on 2007-02-07
  5. ↑ „rigacase.com“. Nuoroda tikrinta 2007-06-07.
  6. ↑ 6,0 6,1 (latv.) Enciklopēdija "Rīga" Rīga 1988 Galvenā enciklopēdiju redakcija (No ISBN)
  7. ↑ George Bush: NATO will defend freedom worldwide Regnum News Agency, 2006-11-29, retrieved: 2007-02-07
  8. ↑ (latv.) "Helsinki – 86" rīkotās akcijas 1987. gadā, retrieved: 2007-03-19
  9. ↑ (latv.) Lūzums. No milicijas līdz policijai by Jānis Vahers, Ilona Bērziņa Nordik, 2006 ISBN 9984-792-16-1 [1]
  10. ↑ 10,0 10,1 10,2 (latv.) 16. marts Latviešu leģiona vēstures kontekstā by Antonijs Zunda, professor of Latvian University, retrieved on 2006-03-16
  11. ↑ (latv.) Law "On holidays and remembrance days" with amendments, retrieved: 2007-05-10
  12. ↑ 12,0 12,1 12,2 (latv.) Brīvības pieminekļa atjaunošanas darbus sāks pirmdien Delfi.lv (Leta) 2006-03-10, retrieved on 2007-05-11
  13. ↑ (latv.) Provokācija pie Brīvības pieminekļa Archived press coverage regarding 2005-03-16 (Neatkarīgā; Diena; Latvijas Avīze), retrieved on 2007-05-10
  14. ↑ 14,0 14,1 (latv.) Latvijas jaunāko laiku vēsturē ierakstīta jauna 16. marta lappuse Archived press coverage regarding 2006-03-16 (Neatkarīgā; Diena; Latvijas Vēstnesis; Latvijas Avīze; Nedēļa), retrieved on 2007-03-17
  15. ↑ (latv.) Brīvības pieminekļa koka mētelītis Politika.lv 2006-03-14, retrieved 2007-03-18
  16. ↑ (latv.) Decree of Constitutional court, retrieved on 2007-06-04
  17. ↑ (latv.) Policija Rīgas centrā gatavojas 16.marta pasākumiem Delfi.lv 2007-03-16, retrieved: 2007-03-19
  18. ↑ (latv.) Leģionāru piemiņas pasākums noritējis bez starpgadījumiem Delfi.lv 2008-03-16, retrieved: 2008-03-16
  19. ↑ 19,0 19,1 http://www.vecriga.info/. Nuoroda tikrinta 2007-05-30
  20. ↑ 20,0 20,1 Statue of Liberty, retrieved: 2007-02-07
  21. ↑ 21,0 21,1 21,2 New Materials for Conservation of Stone Monuments in Latvia by Inese Sidraba, Centre for Conservation and Restoration of Stone Materials, Institute of Silicate Materials, Riga Technical University
  22. ↑ (latv.) Iecere atvērt Brīvības pieminekļa iekštelpu Tvnet.lv (LNT) 2008-02-20, retrieved on 2008-02-20
  23. ↑ (latv.) Rīga 1860–1917 Rīga 1978 Zinātne (No ISBN)
  24. ↑ (latv.) Map at rigatourism.com Nuoroda tikrinta 2007-06-03
  25. ↑ (latv.) "Laimas" pulkstenim veiks kosmētisko remontu Nuoroda tikrinta 2007-04-20
  26. ↑ 26,0 26,1 26,2 Environmental Influences on Cultural Heritage of Latvia by G. Mezinskis, L. Krage & M. Dzenis, Faculty of Materials Science and Applied Chemistry, Riga Technical University
  27. ↑ (latv.) Brīvības pieminekļa atklāšanā skanēs Zigmara Liepiņa kantāte Delfi.lv (BNS) 2001-06-21, retrieved on 2007-02-15
  28. ↑ (latv.) Apzeltī bez garantijas Vietas.lv (Neatkarīga) 2006-04-20, retrieved on 2007-05-11
  29. ↑ 29,0 29,1 (latv.) Bruņoto spēku seja Dialogi.lv 2004-11-17, retrieved: 2007-03-09
  30. ↑ 30,0 30,1 30,2 (latv.) Brīvības simbola sargs staburags.lv 2004-11-15, nuoroda tikrinta: 2007-03-09
  31. ↑ 31,0 31,1 31,2 31,3 (latv.) Dienests kā atbildīgs un interesants darbs bdaugava.lv 2006-11-16, retrieved: 2007-03-09
  32. ↑ (latv.) Godasardze pie Brīvības pieminekļa veiks ceremoniālu patrulēšanu apollo.lv (BBI) 2004-09-20, retrieved 2007-03-09

Taip pat žiūrėkite redaguoti

Vikisritis: Latvija

Bibliografija redaguoti

  • Māra Caune (2002). Brīvības piemineklis: tautas celts un aprūpēts. Brīvības pieminekļa atjaunošanas fonds, Riga. ISBN 9984192539.

Nuorodos redaguoti

 
Vikiteka: Latvija/ruošinys2 – vaizdinė ir garsinė medžiaga


 
Vikiteka: Latvija/ruošinys2 – vaizdinė ir garsinė medžiaga

lt:Laisvės paminklas (Ryga)

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikiprojektas:Latvija/ruošinys2&oldid=4947549"