Atverti pagrindinį meniu

Vikipedijos aptarimas:Gyvų asmenų biografijos

Asmens duomenų apsaugaKeisti

Kokia informacija teiktina apie aprašomo šių laikų asmens artimuosius? Esu gavęs kelis prašymus panaikinti įrašus apie vaikus ir kitus artimuosius, taip pat pastebėjau tokį prašymą vieno straipsnio aptarime. Manau, kad yra teisėti prašymai ištrinti vaikų vardus, kitu atveju gresia pažeisti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą (žr. LRS). Ypač griežtai reglamentuojama informacija apie nepilnamečius. Manau, kad galime paminėti vaikų skaičių, gal ir gimimo metus. Reikėtų pasikonsultuoti kokie yra apribojimai kuriant straipsnius apie reikšmingus nepilnamečius. Manau, kad jei Vikipedijoje yra straipsniai apie kelis susijusius asmenis, tada tarp jų galėtų (ir turėtų) būti nuorodos. Bendresnis klausimas: kokios aprašomo asmens įtakos straipsniui ribos? --MykolasOK (aptarimas) 2016-03-14

Vikipedija nėra nei pirminis, nei antrinis šaltinis - informacija apie artimuosius gali būti tik tuomet, jei ji yra kituose šaltiniuose. Dėl to prašymas ištrinti informaciją Vikipedijoje remiantis asmens duomenų apsauga nesvarstytinas, jei tokia info yra viešai prieinamuose šaltiniuose. Pvz., daugumoje atvejų informacija apie vaikus yra straipsniuose apie politikus ir paimta iš VRK ir viešai prieinama, pvz., Audrius Kampas. Jeigu šaltiniai nėra nurodomi manau informacija turėtų būti trinama nedelsiant, jei ji kam nors pasirodo jautri. Kitas klausimas ar tokia informacija yra prasminga, kaip ir kiti asmeninio gyvenimo aspektai, pvz., šuns vardas ir pan., net ir tais atvejais, kai ji yra vieša ir pagrindžiama šaltiniais. Dar kitas klausimas yra tai, kad Vikipedija neturėtų platinti apie gyvus asmenis visokių gandų ir taip kenkti jų reputacijai, nes tai yra enciklopedija, o ne gandų rinkinys, apie tai šiek tiek parašyta šitame taisyklių projekte.
Dėl konsultavimosi - nepamirškite, kad Vikipedija yra tarptautinis projektas, jam niekaip išskirtinai negalioja Lietuvos teisė, todėl vienodai rimtai galima remtis tiek Lietuvos, tiek Nigerijos įstatymais dėl asmens duomenų apsaugos, tai, kad kažkokius klausimus kažkaip traktuoja Lietuvos įstatymai bus silpniausias argumentas bet kurioje su tuo susijusioje diskusijoje. Galite nebent pasidomėti Floridos įstatymais, jie bus arčiausiai taikytinų ginčų atveju.

Dėl aprašomo asmens įtakos straipsniui - Vikipedija remiasi antriniais šaltiniais, taigi aprašomas asmuo gali stengtis, kad atsirastų tokie antriniai šaltiniai, o kažkaip labiau tiesiogiai paveikti straipsnį neturėtų bandyti, nes nukentės visi pagrindiniai principai ypač neutralumas, originalių tyrimų nepublikavimas ir patikrinamumas. --Dirgela (aptarimas) 11:33, 17 kovo 2016 (EET)

Taip, Dirgela teisus, Vikipedija nėra pirminis šaltinis, todėl aprašomo asmens aplinkos pateikta (kitur nepublikuota) informacija neturėtų būti publikuojama Vikipedijoje. --MykolasOK (aptarimas) 2016-03-17 17:35 (EET)
Aš rašiau galvodamas apie priešingas situacijas: kai asmuo prašo pašalinti jo nuomone nereikšmingą informaciją. Pavyzdžiui, ar reikšminga informacija apie tai, kad asmuo pažeidė kelių eismo taisykles ir sumokėjo baudą? Manau, kad daugumai vairuotojų taip nutinka. Reikšmingesnis būtų, pvz., faktas, kad asmuo per 20 metų pravažiavo 500 000 km ir nė karto nemokėjo baudos. O jei asmuo įkliuvo išgėręs (pvz.)? Tai jau sąmoningo veiksmo pasekmė, o ne nekalta klaida, bet ar tai yra esminė biografijos detalė? Manau, reikšmingumo kriterijus atitinka atvejai, kai asmuo bandė išsisukti nuo atsakomybės. --MykolasOK (aptarimas) 2016-03-17 17:35 (EET)
Paprastai niekas neprašo ištrinti nereikšmingos informacijos, greičiau informaciją, kuri jį neigiamai nušviečia :) Tada atsiranda keistas argumentas, kad reikia ištrinti, nes "nereikšminga". Aš tai žiūrėčiau plačiau - prašo tas asmuo ištrinti ar neprašo reikšmingumas informacijos nuo to nesikeičia. Jeigu jau apie kažkokį faktą žiniasklaida plačiai informavo tai jau manyčiau neblogas ženklas, kad informacija reikšminga. Dėl to plačiai aprašomi atvejai, kai girti pakliūva valdininkai, politikai, taip pat šou verslo asmenys, retai rasite informaciją, kad girtas įkliuvo fizikas ar chemikas.--Dirgela (aptarimas) 18:58, 17 kovo 2016 (EET)

ŠaltiniaiKeisti

Siūlau koreguoti "Šaltinių" dalį:

Nepriklausomi spausdinti ar online žinynai „Kas yra kas?“ gali būti laikomi patikimais antriniais šaltiniais apie aprašomus asmenis. Jie nelaikomi nepriklausomais šaltiniais, jei už įtraukimą į žinyną asmenys turi susimokėti arba jei žinynas yra aiškiai politine, religine, socialine ar kita prasme angažuotas. Jei žinyne aprašomi jo sudarytojai ir leidėjai tai toks žinynas taip pat negali būti laikomas nepriklausomu. Jei nėra aukščiau nurodytų ar kitų ypatingų aplinkybių, du tokių žinynų įrašai (ne to paties žinyno skirtingų leidimų) yra pakankami reikšmingumui pagal Vikipedija:Reikšmingumas įrodyti.
Asmens, apie kurį rašomas straipsnis, atsakymai į interviu klausimus, paskelbti antriniuose šaltiniuose, gali būti pateikiami straipsnyje kaip to asmens nuomonė.
Jei interviu skelbia patikimas šaltinis (interviu nagrinėjamais klausimais), interviu kaip visuma gali būti laikomas patikimu antriniu šaltiniu.
(nekeičiamas sakinys) Tam, kad asmens duotas interviu galėtų pagrįsti jo reikšmingumą pagal Vikipedija:Reikšmingumas, interviu ar bent didelė jo dalis turi būti apie patį asmenį, o ne ką nors kita (pavyzdžiui, sporto apžvalgininko interviu apie komandos galimybes nėra apie patį apžvalgininką).

--Dirgela (aptarimas) 17:27, 6 vasario 2016 (EET)

Taigi, kaip matau, yra keletas stambesnių skirtumų nuo mano versijos (Specialus:Diff/4977087).
Nepriklausomi spausdinti ar online žinynai „Kas yra kas?“ gali būti laikomi patikimais antriniais šaltiniais apie aprašomus asmenis.“ vietoj „Paprastai geros reputacijos žinynai „Kas yra kas?“ gali būti laikomi patikimais antriniais šaltiniais apie aprašomus asmenis.“. Bėda ta, kad šaltinis negali būti „nepriklausomas apskritai“. Jis gali būti nepriklausomas nuo ko nors (nuo leidėjų nepriklausomas, šiaip ar taip, nebus). Ir pats nepriklausomumas nėra susijęs su patikimumu ar buvimu antriniu šaltiniu. Žinau, kad nepatiko tas „paprastai“, bet praleidus tą žodį (žymintį, kad sprendimo automatiškai priimti negalima) viskas tik dar susipainioja (tai pasimatys vėliau).
Jie nelaikomi nepriklausomais šaltiniais, [...] jei žinynas yra aiškiai politine, religine, socialine ar kita prasme angažuotas.“. Ką konkrečiai tai reiškia? Jei turėti galvoje „žinynai“, kuriuose pilna prasimanymų ir atviro melo, tai čia kalba eitų apie patikimumą, o ne nepriklausomumą (humoristiniai „žinynai“ galėtų būti visai nepriklausomi, bet nepatikimi). O jei turimi galvoje tiesiog žinynai, kurių autoriai neslėpė savo palankumo ar nepalankumo kam nors, tai šitai savaime nėra trūkumas (žr. Vikipedija:Tai straipsniai turi būti neutralūs).
Asmens, apie kurį rašomas straipsnis, atsakymai į interviu klausimus, paskelbti antriniuose šaltiniuose, gali būti pateikiami straipsnyje kaip to asmens nuomonė.“ vietoj „Asmens, apie kurį rašomas straipsnis, atsakymai į interviu klausimus yra patikimas pirminis šaltinis jo nuomonei.“ – ką siūlomoje versijoje reiškia „antrinis šaltinis“? Tiesiog paskelbimą kur nors viešai? Čia vis viena turėta galvoje „interviu“ prasmė, straipsnyje (Specialus:Diff/4977432) aprašyta šitaip: „Interviu taip pat yra atskiras žurnalistikos žanras, kuriame dialogo, pasakojimo pirmuoju asmeniu arba perpasakojimo forma pateikiamas žurnalisto pokalbis su politiku, visuomenės, kultūros veikėju, valdžios pareigūnu arba kuo nors pasižymėjusiu asmeniu. Interviu priskiriamas informacinių žanrų grupei, nors kai kurioms jo rūšims daugiau būdingas analitinis pradas. Interviu publikuojamas spaudoje, skelbiamas per radiją, televiziją.“. Jei kažkas yra nepaskelbta, tai tiesiog nėra interviu šia prasme.
Dėl išvardintų priežasčių šiems taisymams nepritarčiau... --Martynas Patasius (aptarimas) 00:36, 7 vasario 2016 (EET)
Dėl pirmo klausimo - norėtųsi, kad taisyklės padėtų išsiaiškinti tam tikrus klausimus. Jeigu nekonkretizuojama - tai taisyklių prasmė abejotina - visais atvejais galima teigti, kad konkretus atvejis yra tas "nepaprastas". Dėl to siūlau turėti bent kažkokius kriterijus, nors ir riboto konkretumo. Kas yra nepriklausomumas šiame konktekste rašau sekančiame sakinyje. Kita vertus, jei jau rašome "paprastai" tai būtų gerai sužinoti kokiomis aplinkybėmis geros reputacijos žinynas "kas yra kas" negalėtų būti laikomas patikimu antriniu šaltiniu? Jei tokių variantų nesugalvojame, tai nereikėtų apsidraudinėti "paprastai" ir kitokiais teiginiais - visada galime apeliuoti į saikingą dėmesį taisyklėms, jei esamose nebuvo numatytas kažkoks specifinis atvejis.
Dėl antro: aš suprantu, kad "patikimas antrinis šaltinis" reiškia, jog galime remtis jame pateikiamais faktais papildomai jų nekvestionuojant, pvz., kad žmogus egzistavo, gimė tam tikru laiku, darė tam tikrus darbus. Bet jei turime priklausomą, angažuotą šaltinį tai to nepakanka, pvz., šventųjų aprašymas būtų nepakankamas šaltinis teigti, kad kuris nors šventasis galėjo pakilti į orą per 20 cm. Tokiu atveju ieškotume papildomų nepriklausomų šaltinių ir tik, jei juose rastume tuos pačius faktus drąsiai įtrauktume šį faktą. Vėl gi čia norėtųsi, kad būtų aišku ką norime pasakyti dalyje "šaltiniai". Mano galva būtų gerai apibrėžti, kad šaltiniai yra patikimi ir tinkami remtis, o kada nepatikimi ir jais remtis galima tik iš dalies.
Dėl trečio - negerai čia remtis apibrėžimu, kuris yra Vikipedijos straipsnyje, nes straipsnis gali pasikeisti ir taip pasikeis taisyklių esmė. Mano galva teigti, kad interviu yra tik tada, kai jis publikuojamas yra neteisingas apibrėžimas. Pvz., interviu yra naudojamas kaip kokybinių tyrimų metodas sociologijoje. Tais atvejais jis paprastai nėra publikuojamas nei spaudoje, nei tuo labiau per televiziją. Be to, kažkieno nuomonės pirminis šaltinis gali būti tik pats asmuo, jei kas kitas tą nuomonę perpasakoja tai jau yra antrinis šaltinis. Perpasakojimas gali būti pirminis šaltinis tik "X nuomone Y nuomonė yra tokia" prasme.--Dirgela (aptarimas) 11:55, 7 vasario 2016 (EET)
Dėl pirmo klausimo - norėtųsi, kad taisyklės padėtų išsiaiškinti tam tikrus klausimus.“ – lyg ir ir padeda, ar ne?
Jeigu nekonkretizuojama - tai taisyklių prasmė abejotina - visais atvejais galima teigti, kad konkretus atvejis yra tas "nepaprastas".“ – kas norės nesuprasti, tas ir nesupras. Ir jokios formuluotės čia nepadės. Nebent būtų rašomos blokavimo komentare...
„'Kas yra nepriklausomumas šiame konktekste rašau sekančiame sakinyje.“ – šiaip jau geriau šito nepainioti, nes nepriklausomumas minimas prie reikšmingumo...
Kita vertus, jei jau rašome "paprastai" tai būtų gerai sužinoti kokiomis aplinkybėmis geros reputacijos žinynas "kas yra kas" negalėtų būti laikomas patikimu antriniu šaltiniu? Jei tokių variantų nesugalvojame, tai nereikėtų apsidraudinėti "paprastai" ir kitokiais teiginiais - visada galime apeliuoti į saikingą dėmesį taisyklėms, jei esamose nebuvo numatytas kažkoks specifinis atvejis.“ – na, tebūnie be „paprastai“, jei taip nepatinka...
[A]š suprantu, kad "patikimas antrinis šaltinis" reiškia, jog galime remtis jame pateikiamais faktais papildomai jų nekvestionuojant, pvz., kad žmogus egzistavo, gimė tam tikru laiku, darė tam tikrus darbus“ – a, štai kur visa bėda! Ne, toks „apibrėžimas“ nelabai derintųsi su Vikipedija:Neutralus požiūris (apie tai ir jau minėtas rašinys). Imkim kad ir tą patį pavyzdį: „pvz., šventųjų aprašymas būtų nepakankamas šaltinis teigti, kad kuris nors šventasis galėjo pakilti į orą per 20 cm.“. Vikipedija, aišku, neturi rašyti „X pakilo į orą per 20 cm.“ (jei aišku, kad bus tam nepritariančių), bet gali rašyti „Y teigimu, X pakilo į orą per 20 cm.“. Tačiau į „Y“ tinka ne bet kas, o tik patikimi šaltiniai (dėl to „Petriukas iš anekdoto mano, kad dukart du yra penki.“ netiks).
[N]egerai čia remtis apibrėžimu, kuris yra Vikipedijos straipsnyje, nes straipsnis gali pasikeisti ir taip pasikeis taisyklių esmė“ – tai kad remiamasi viena iš kelių žodžio prasmių. Straipsnis nurodytas tik dėl to, kad taip patogiau tą prasmę nurodyti. Žinoma, jei ateitų į galvą dar tikslesnė formuluotė, būtų dar geriau, bet kol kas neatėjo. Tarkim, „publikuotas interviu“ tik labiau sudarytų vaizdą, kad jei bakalauro darbe yra priedas su „sociologiniu interviu“, tai jis jau tinka. --Martynas Patasius (aptarimas) 21:41, 7 vasario 2016 (EET)
"lyg ir ir padeda, ar ne?" - Toks klausimas dar nebuvo iškilęs, bet jei iškiltų tai nepadėtų. Aišku ir be "paprastai" lieka daug klaustukų dėl to kas yra "geros", o kas "blogos" reputacijos, bet jei "paprastai" yra perteklinis tai labai džiaugčiausi, jei jo nebūtų :)
Gal klausimus dėl nepriklausomumo ir reikšmingumo iškelti į atskirą skirsnį, nes tai tikrai nevisai šaltinių klausimas?
Vikipedija, aišku, neturi rašyti „X pakilo į orą per 20 cm.“ (jei aišku, kad bus tam nepritariančių), bet gali rašyti „Y teigimu, X pakilo į orą per 20 cm.“. Na, bet Vikipedijoje mes paprastai taip nerašome, nes būtų labai nekoks stilius. Paprastai rašome "X pakilo į orą 20 cm<ref>abc</ref>" Tada suprantame, kad X pakilo į orą abc teigimu ir tai pateikiama kaip faktas, o ne fantazija, išsigalvojimas, prielaida. Kai rašome "pagal šventųjų aprašymą galėjo pakilti" tai pateikiame ne kaip faktą, o kaip nuomonę. Manau tai svarbus reikšminis niuansas, tik nesu tikras ar čia šioje vietoje ir tokia forma reikėtų spręsti. Moksliniuose darbuose, bent jau socialinių mokslų, tai sprendžiama atskirai darant kritinę šaltinių analizę. Vikipedijoje tai nėra įprasta (turėti atskirą dalį "šaltiniai" biografiniame straipsnyje) tai galbūt galėtų būti, kad ir čia aprašyta dėl šaltinių patikimumo.
Dėl interviu - manau visiškai aiški būtų tokia formuluotė "Asmens, apie kurį rašomas straipsnis, atsakymai į interviu klausimus, paskelbti antriniuose šaltiniuose (publikuoti spaudoje, internete, paskelbti per radiją, televiziją), gali būti pateikiami straipsnyje kaip to asmens nuomonė.
Paskutinį sakinį ten teaip pat siūlyčiau iškelti į atskirą skyrelį "reikšmingumas".--Dirgela (aptarimas) 21:01, 8 vasario 2016 (EET)
Toks klausimas dar nebuvo iškilęs, bet jei iškiltų tai nepadėtų.“ – koks konkrečiai būtų tas „toks klausimas“?
Aišku ir be "paprastai" lieka daug klaustukų dėl to kas yra "geros", o kas "blogos" reputacijos“ – daugeliu atvejų bus aišku, o likusiais neaiškumai vis viena neišvengiami (apie tai bus ir toliau).
Gal klausimus dėl nepriklausomumo ir reikšmingumo iškelti į atskirą skirsnį, nes tai tikrai nevisai šaltinių klausimas?“ – kodėl ne šaltinių? Straipsnio objektas reikšmingas, kai apie jį rašo šaltiniai. Kiek rašo? Kad užtektų straipsniui (štai apie tai jau kitas skyrelis). Kokie šaltiniai? Nepriklausomi nuo straipsnio objekto, patikimi ir t.t. Tai yra šaltinių savybės, tad ir rašoma prie skyrelio apie šaltinius.
Na, bet Vikipedijoje mes paprastai taip nerašome, nes būtų labai nekoks stilius.“ – tai konkrečiu atveju galima prisitaikyti, kad stilius būtų kiek geresnis. Tarkim, „Žukovas buvo atleistas iš Generalinio štabo viršininko pareigų. Savo memuaruose jis pasakojo, kad taip įvyko, kai jis pasiūlė trauktis iš Kijevo.“. O jei nepavyksta, geriau tegu nukenčia stilius, o ne neutralumas (žr. Vikipedija:Apie formą ir turinį).
Paprastai rašome "X pakilo į orą 20 cm<ref>abc</ref>" Tada suprantame, kad X pakilo į orą abc teigimu ir tai pateikiama kaip faktas, o ne fantazija, išsigalvojimas, prielaida.“ – taip, tai rašome vietoj „Iš esmės visų, kuriems rūpi šis klausimas, nuomone, X pakilo į orą 20 cm.“, kas išties būtų nereikalingai griozdiška.
Kai rašome "pagal šventųjų aprašymą galėjo pakilti" tai pateikiame ne kaip faktą, o kaip nuomonę.“ – taip, nes tokiu atveju dėl faktų nesutariama, o tada aprašome nuomones (kaip nurodo Vikipedija:Neutralus požiūris). Bet aprašome tik tada, kai šaltinis yra patikimas, geros reputacijos – kai jo nuomonė dar kam nors rūpi. Jei, tarkim, iš šaltinio tikimasi tik juokų, tai jo nuomonės mes nepateiksime. Dėl to ir visi sunkumai su aiškinimu, kaip nustatyti, ar šaltinis patikimas – reikia išsiaiškinti, ko iš jo tikisi kiti, o tai kartais sunkiai nustatoma.
Dėl interviu - manau visiškai aiški būtų tokia formuluotė "Asmens, apie kurį rašomas straipsnis, atsakymai į interviu klausimus, paskelbti antriniuose šaltiniuose (publikuoti spaudoje, internete, paskelbti per radiją, televiziją), gali būti pateikiami straipsnyje kaip to asmens nuomonė.“ – deja, kokie nors magistriniai darbai irgi būna „publikuoti internete“... Tad toks paaiškinimas tik labiau klaidina... Bijau, kad čia reikia arba rašyti kokį nors „žurnalistinis interviu“ (nors taip nelabai kada sakoma), arba daryti nuorodą į „Interviu (žurnalistika)“ (bet tokį straipsnį dar reikia parašyti), arba palikti tiesiog „interviu“, tikintis, kad daugumai skaitytojų kitokie interviu į galvą neateis...
Paskutinį sakinį ten teaip pat siūlyčiau iškelti į atskirą skyrelį "reikšmingumas".“ – bet kalba vis viena eina apie šaltinių rūšį... --Martynas Patasius (aptarimas) 02:23, 10 vasario 2016 (EET)
"lyg ir ir padeda, ar ne?" - o kur konkrečiai padeda?
"daugeliu atvejų bus aišku, o likusiais neaiškumai vis viena neišvengiami" - tas sakinys ydingas tuo, kad yra beveik tautologinis - "geros reputacijos žinynas yra patikimas". "Gera reputacija" gali būti laikoma "patikimumo" sinonimu ir tokiu atveju šis sakinys tampa visiškai be turinio. Lyg pasakytume "patikimi žinynai yra patikimi".
"kodėl ne šaltinių?" - pasiūlymas buvo struktūruoti tekstą, viskas tekste turėtų būti susiję, taigi teoriškai galima apsieiti be skirsnių, galima daryti skirsnius. Man būtų buvę aiškiau, jei šaltiniai būtų atskirame skirsnyje.
"Dėl interviu" - tada siūlau "Asmens, apie kurį rašomas straipsnis, atsakymai į interviu klausimus, paskelbti patikimuose antriniuose šaltiniuose, gali būti pateikiami straipsnyje kaip to asmens nuomonė." Klausimas kas yra patikimas, o kas nepatikimas šaltinis liktų atviras, bet galėtų būti nagrinėjamas atskirose taisyklėse ar rašiniuose.--Dirgela (aptarimas) 21:09, 10 vasario 2016 (EET)
[O] kur konkrečiai padeda?“ – kadangi prieš tai iš šios dalies klausiau „koks konkrečiai būtų tas „toks klausimas“?“, panašu, kad jau nė vienas iš mūsų nesupranta, apie ką šitoj vietoj išties eina kalba... Turbūt geriau bus, jei pereisim prie ko kito...
tas sakinys ydingas tuo, kad yra beveik tautologinis - "geros reputacijos žinynas yra patikimas".“ – ne tik. Geros reputacijos „Kas yra kas?“ nėra patikimas šaltinis, kai kalba eina apie kokią nors fiziką, bet yra „standartinis“ šaltinis biografijoms. Tai ir nurodyta. Ir jei atsiverčiu kokį „Lietuvos Respublikos Seimų narių biografinį žodyną“ (sakyčiau, iš bėdos įeinantį į „Kas yra kas?“ grupę), ir randu, kad ten remiamasi kažkokiais šaltiniais, galima daryti išvadas apie tų šaltinių patikimumą.
Man būtų buvę aiškiau, jei šaltiniai būtų atskirame skirsnyje.“ – tai dar sykį, jei sakome, kokie šaltiniai yra nepriklausomi, tai argi kalba eina ne apie šaltinius?
"Dėl interviu" - tada siūlau [...]“ – nepritarčiau. Interviu tuo ir ypatingi, kad jiems labai patikimo šaltinio nereikia: koks nors „fanų puslapis“ paėmė interviu iš rašytojo ar dailininko – ir to gana jo nuomonei, nebent interviu būtų visai suklastotas.
Tad čia svarbu ne tai, ar kažkas yra paskelbta, ar prieinama internete, ar „klausinėtojas“ yra profesionalas... Svarbus „žanras“: „žurnalistinis“ ar „sociologinis“ interviu.
Bet gal reikėtų pabrėžti, kad žmogaus nuomonė jo biografijoje svarbesnė, nei kur kitur. --Martynas Patasius (aptarimas) 17:07, 13 vasario 2016 (EET)

ReikšmingumasKeisti

Specialus:Diff/4977087/5003973 pakeitimu (komentaras „Dubliavimas su Vikipedija:Reikšmingumas (biografijos)“) įrašyta dalis „Reikšmingumas“ su „Biografinių straipsnių reikšmingumo kriterijai nustatyti Vikipedija:Reikšmingumas (biografijos) straipsnyje.“ (ir pašalintos atitinkamos vietos). Sakyčiau, kad atskiros taisyklės apie žmonių reikšmingumą išties nelabai reikia; esama projekto versija (Specialus:Diff/4796777), kaip ir angliška versija, iš esmės susideda iš visokių išimčių. Išimčių, kurios, sakyčiau, visiškai nereikalingos. Beje, kiek suprantu, pakeitimą atlikęs naudotojas irgi panašios nuomonės (žr. Specialus:Diff/4808462/4808475).

Mano supratimu, čia kaip tik reikia kiek konkrečiau aprašyti, kurie šaltiniai atitinka Vikipedija:Reikšmingumas reikalavimus: „[...] objektas yra reikšmingas, jei jis yra pakankamai plačiai aprašytas nepriklausomuose nuo straipsnio objekto patikimuose antriniuose šaltiniuose.“. Štai tai, kada, pavyzdžiui, interviu yra toks šaltinis, čia ir reikėtų išaiškinti. Tai taip pat paaiškina ir šį-tą apie tai, kaip tuos straipsnius reikia rašyti, tad jau vien dėl to iškelti į Vikipedija:Reikšmingumas (biografijos) turbūt būtų netikslinga. --Martynas Patasius (aptarimas) 16:23, 11 kovo 2016 (EET)

Tai ir parašyta kada interviu yra patikimas antrinis šaltinis. Tiesa pasakius tą patį galima buvo parašyti ir Vikipedija:Reikšmingumas, nebūtų reikėję kurti atskiro rašinio, nes be to atrodo nelabai kažkokios specifikos ir yra biografiniuose straipsniuose, jei nekalbėti apie gyvų asmenų biografijas.--Dirgela (aptarimas) 10:40, 12 kovo 2016 (EET)

Tai ir parašyta kada interviu yra patikimas antrinis šaltinis.“ – o dalis apie tai, kada tai yra „nepriklausomas“ šaltinis ištrinta. Štai ir klausimas: kodėl?
Tiesa pasakius tą patį galima buvo parašyti ir Vikipedija:Reikšmingumas, nebūtų reikėję kurti atskiro rašinio“ – tai, kokie šaltiniai naudotini straipsniuose, aprašyti taisyklėje apie... reikšmingumą?! Ir... kodėl?
Klausimas, beje, ne šiaip sau: išties, pabandykite parašyti rašinį apie tai, kaip, Jūsų nuomone, reikia rašyti taisykles. Nes dabar Jūsų nuomonę tenka dėlioti iš atskirose diskusijose „ištardytų“ fragmentų, ir nėra aišku, kaip tie fragmentai išties sudaro visumą (štai šįsyk Jūsų pozicija man atrodo sunkiai suderinama su ta, kurią reiškėte diskusijose apie Vikipedija:Biurokratų ir administratorių skyrimas ar Vikipedija:Balsavimas). O gal ir Jums pačiam būtų proga apie tai pagalvoti...
Galiausiai „be to atrodo nelabai kažkokios specifikos ir yra biografiniuose straipsniuose, jei nekalbėti apie gyvų asmenų biografijas“ – ta proga paminėsiu Specialus:Diff/4795144/4795359, kuris paaiškina, kodėl šis projektas (ar projekto juodraštis) parašytas... --Martynas Patasius (aptarimas) 19:33, 12 kovo 2016 (EET)
"dalis apie tai, kada tai yra „nepriklausomas“ šaltinis ištrinta" - manau, kad nepriklausomumas yra dalis patikimumo, taigi rašyti patikimas ir nepriklausomas yra sviestas sviestuotas.
"kokie šaltiniai naudotini straipsniuose, aprašyti taisyklėje apie... reikšmingumą?!" - o kodėl ne? Žr., Vikipedija:Reikšmingumas (biografijos) esmė yra parašyta - reikšmingos tos asmenybės, apie kurias yra pakankamai šaltinių. Visai vietoje būtų ten ir patikslinti, jei yra kažkokios specifikos. Kol kas tos specifikos tik tiek, kas parašyta apie šaltinių nepriklausomumą, taigi - vienas du sakiniai. Beje, interviu klausimas būdingas ne vien biografiniams straipsniams.
Taigi, jei reikšmingumas ir šaltinių specifika yra jau kitame straipsnyje, lieka "straipsnio planas". Tradiciškai tokie susitarimai yra Vikiprojektų srityje ir aiškiai rekomendacinio pobūdžio, tvirtinti tokias rekomendacijas kaip taisykles nėra labai prasminga. Lieka dalis apie "gyvuosius", kur išties yra tam tikros specifikos. Tai gal šitą rašinį pervadinti į "gyvų asmenų biografijas" ir nuosekliai aprašyti specifiką, kuri išties yra dėl gyvų asmenų straipsnių?--Dirgela (aptarimas) 10:10, 13 kovo 2016 (EET)

--Dirgela (aptarimas) 10:03, 13 kovo 2016 (EET)

Grįžti į projekto "Gyvų asmenų biografijos" puslapį.