Vikipedija:Vikipediškumo kriterijai

Tai yra nebenaudojamas tarnybinis Vikipedijos puslapis. Puslapis gali būti nebenaudojamas tiek dėl norinčių juo naudotis trūkumo, tiek ir dėl sutarimo jo nenaudoti dėl vienos ar kitos priežasties.

Vikipedija savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo įprastinių enciklopedijų. Pastarosioms taikomi enciklopediškumo, Laisvajai enciklopedijai – vadinamojo vikipediškumo kriterijai.

Pabrėžtina, kad Vikipedija apima ne tik mokslo (siaurąja prasme), bet ir jo bei kultūros (ir kitų visuomenės gyvenimo reiškinių) populiarinimo tematiką, t. y. tokią, kuri galėtų būti skelbiama atitinkamoje publicistikoje, bet nebūtinai būtų publikuojama mokslo leidiniuose. Bet kuriuo atveju tokioms žinioms visada yra taikomi mokslinio žinių pateikimo kriterijai (neutralumas, nešališkumas, beasmeniškumas, abstraktumas, „sausumas", dalykinė atranka ir kiti).

Bendrieji principai

• Analogijos.
• Straipsnis turi dominti platų skaitytojų ratą. Jei jis įdomus tik jo kūrėjui, individualiais požymiais apibrėžtų asmenų ratui – giminei, draugams, pažįstamiems, tam tikros organizacijos, konkrečios asmenų grupės ar santykinai mažos subkultūros (iki 15 žmonių) dalyviams, – tokio straipsnio geriau nerašyti.

Dalykinė ir metodiška žinių atranka

Vikipedija nesiekia surinkti bet kokias žinias, o tik nori pateikti svarbiausias ir esmines žinias, kurios suteikia reikšmingų (savo turiniu, prasme ir talpinama informacija) duomenų apie vieną ar kitą dalyką. Todėl žinios turi būti vertinamos, atrenkant jas ir sprendžiama apie jų svarbą ir reikšmingumą.

Visos pasaulio žinios (enciklopedijos kontekste), pažymint žinių totalumą, yra tokios, kurios reikalingos išsamiam ir visapusiškam dalyko aprašymui, dalyko temos ar konteksto atskleidimui, įvedimui į jį. Jos neturėtų apimti privačios (asmeninės) informacijos ir žinių apie atskirus subjektus, nesusijusios su aprašomu dalyku ir neturinčios įtakos ir tiesioginės reikšmės jam.

Bet kurios žinios turi būti kruopščiai atrenkamos, sisteminamos ir struktūruojamos, siekiant paaiškinti tam tikrus dalykus, reiškinius ar juos aprašyti, laikantis metodiško požiūrio ir (kiek įmanoma) moksliškumo kriterijų.

Ne kiekvienas stalas, puodelis, pastatas, pavienė organizacija, ne kiekvienas dainininkas ir ne kiekviena pilietinė iniciatyva atspindi valstybės, tautos ar regiono kultūrą ar savitumus ir patenka į jos istoriją. Vikipedija negali tapti duomenų banku, talpinančiu bereikšmius dalykus ir smulkmenas.

Tikrovė ir su jos aiškinimu susijusios žinios

Vikipedijoje pateikiamos žinios, aprašančios tikrovę, taip pat tokios žinios, kurios yra netiesiogiai su ja susijusios. Šiuo atveju į Laisvosios enciklopedijos dalyką gali įeiti ir pseudotikrovė (tariama realybė) ir visi su ja susiję dalykai. Tačiau tik tokie, kurie yra neatsiejama tam tikros kultūros, visuomenės dalis ir yra reikšminga gana dideliam žmonių ratui.

Vikipedija negali griežtai atsiriboti nuo dalykų, kurie negali būti ištirti ir išsamiai aprašyti, vertinant duomenis, gautus griežtai taikant vien tik mokslinius – empirinius metodus. Kitokiu atveju mokslo neištirti reiškiniai ir fenomenai, religijos dalykai neturėtų būti minimi ir aiškinami enciklopedijoje, kadangi transcendentinio, virjutiminio pasaulio, antgamtiniai reiškiniai bei su jais susijusios žinios kol kas nėra vienareikšmiškai vertinamos ir ištyrinėtos mokslo pasaulyje ir jų atžvilgiu susilaikoma nuo kategoriško teigimo, tačiau taip pat jų ir visiškai nepaneigiant (kadangi nėra empirinių duomenų).

Santykinai tikėtinos, „patikimos“, plačiai žinomos žinios enciklopedijoje gali būti aprašomos, kadangi jos jau tapo arba tampa visuomenės gyvenimo, kultūros, religijos dalimi. Todėl Laisvojoje enciklopedijoje pateikiamos žinios gali apimti ne tik mokslo, bet ir plačiai paplitusių, žinomų religijų, teorijų ir pseudoteorijų dalyką.

Esminiu kriterijumi, atrenkant svarbiausias žinias apie tikrovę ir įvairias jos interpretacijas, yra dalyko ir jo aiškinimo žinomumas, paplitimas. Jis nustatomas, remiantis patikimų mokslo, kultūros, mokslo (kultūros) populiarinimo šaltinių pagalba.

Patikimumo klausimas sprendžiamas vertinant šaltinių autorių kompetenciją, kvalifikaciją ir patirtį atitinkamoje srityje. Prioritetas pateikiant žinias Vikipedijos straipsniuose teikiamas viešai pripažintiems mokslo ir tyrimų subjektams, organizacijoms, institutams, mokslinį laipsnį turintiems asmenims, pateikiantiems žinias ir interpretacijas.

Pateikiant duomenis, kurių teisingumas negali būti vienareikšmiškai nustatomas, kiek įmanoma, laikomasi neutralumo principo, nusakoma to įvardijimo reikšmė ir prasmė, egzistavimo tikėtinumo lygmuo, įvardijami konkretūs šaltiniai.

Tikrovė ir jos dalykas

Vikipedijoje aprašomi:

• Tikrovės reiškiniai;
• Tikrovėje egzistavę subjektai (asmenys, organizacijos, grupės);
• Tikrovėje egzistavę objektai (daiktai, pastatai ir kt.);
• Tikrovę tiriančios disciplinos (mokslai).

Tariama (numanoma) tikrovė ir jos dalykas

Vikipedijoje gali būti aprašomi:

• Tariamos tikrovės reiškiniai, fenomenai, kurių egzistavimu yra plačiai tikima (ir apie tokį tikėjimo paplitimą yra pakankamai patikimų rašytinių šaltinių-mokslinių, žiniasklaidos ir kt.),
• Tariamai tikrovėje egzistavę subjektai:
  • asmenys:
    • žmonės, tariamai turintys ypatingų sugebėjimų (burtininkai, magai), tariamos (mitinės) būtybės ir dėl to plačiai išgarsėję, žinomi,
    • organizacijos, asmenų grupės,
  • įvairūs veikėjai:
    • pagrindiniai žymių literatūros (mitų, epų, pasakų, sakmių, legendų, anekdotų) kūrinių
    • kitų meno sričių (pvz., vaizduojamojo meno), kultūros (kino ir kt.), televizijos (pavyzdžiui, TV laidų), radijo kūrinių veikėjai, herojai,
  • dievybės, deivės, dvasios, kitos būtybės,
• Tikrovėje egzistavę objektai (daiktai, pastatai ir kt.),
• Tikrovę ir pseudotikrovę tiriančios disciplinos (pseudomokslai, paramokslai, svarbiausi jų atstovai ir kryptys, paramokslininkai, pagrindėjai, pradininkai).

Sprendžiant, ar pseudoreiškinys ar tariamas subjektas gali būti aprašomas Vikipedijoje, atsižvelgiama į jo žinomumo lygį. Jis nustatomas, vertinant viešai publikuotus (visų pirma – rašytinius) šaltinius, kuriuose jie ir jų svarba yra tiesiogiai įvardijama.

Vikipedijoje remiamasi žinynais, enciklopedijomis, moksliniais leidiniais, žurnalais ar bent jau mokslinį laipsnį atitinkamoje srityje turinčių asmenų darbais, rašytiniais šaltiniais ir kt.

Nacionalinės, regioninės žiniasklaidos pranešimais remiamasi tik tada, kai nėra jokių mokslinio pobūdžio šaltinių. Aprašant tariamus ar numanomai tikrus įvykius, subjektus, nurodomas egzistavimo tikėtinumo pagrindas ir teiginiai, nurodomas konkretus to šaltinis, autoriai.

Greta empirinio-mokslinio bei kitokio aprašymo gali būti pateikiama alternatyvi atitinkamo dalyko aiškinimo versija, nurodanti pirmosios prieštaravimus, netikslumus ir pagrindžiant tokius aiškinimus (tiesioginiais, o jei tokių nėra – netiesioginiais, tikėtinais įrodymais). Pseudoteorija, pseudoreiškinių, kurių egzistavimu plačiai tikima, aprašymai turi būti aiškiai tokiais įvardijami.

Aiškinant tą patį dalyką, reiškinį, pateikiami tik svarbiausi, labiausiai paplitę aiškinimai, teorijos. Naujos teorijos Vikipedijoje nekuriamos. Laisvojoje enciklopedijoje aprašomi viešai skelbti arba jau kur nors aprašyti dalykai, todėl žinomumo kriterijus yra labai svarbus.

Asmenybės

• Mirusio asmens reikšmingumas vertinamas pagal jo indėlį ir svarbą kokioje nors regiono, valstybės teritorijoje arba kultūros (mokslo, meno etc.) srityje. Pakanka to, kad asmuo būtų paminėtas viešai paskelbtame ir atitinkamos srities ekspertų, įstaigų ar profesinių organizacijų pripažintame biografiniame, dalykiniame žinyne.
• Asmenys, kurių vardais pavadintos gatvės, mokymo ar švietimo įstaigos, jų auditorijos, salės.
• Gerai visuomenėje žinomi asmenys – apie kurių veiklą informaciją pateikė ne tik vietinė, bet ir regioninė arba nacionalinė žiniasklaida (per 10 metų – ne mažiau kaip tris kartus, iš kurių bent po kartą kas treji metai),

Asmenys, tapę žinomi

• Istorinio įvykio dėka, kai šis minimas aprašomas nacionalinėje žiniasklaidoje;
• Pasižymėję ir dėl to apdovanoti vienais aukščiausių valstybinių apdovanojimų paties valstybės vadovo (Prezidento, monarcho);
• Kai apie asmenį išleidžiama monografija, filmas, knyga ar kitoks leidinys, kurio leidėjai yra nesusiję su tuo asmeniu finansiškai, asmeniškai (giminystės, pavaldumo) ar kitais ryšiais, galinčiais lemti tikslingą ir tiesioginį asmens populiarinimą ar sąmoningą viešųjų ryšių veiklą;
• Asmenys, minimi dalykiniuose atitinkamos srities žinynuose;
• Asmenys, tam tikroje srityje laikytini pirmaisiais (pradininkais).

Politikai ir tarnautojai

• Politikai, ėję ar einantys pareigas valstybės ar viršnacionalinės organizacijos tarnyboje ir ten patekę rinkimų keliu;
• Asmenys, ėję ar einantys vadovaujančias pareigas tarpvalstybinėje, regioninėje ar tarptautinėje organizacijoje (TO) – Prezidentai, viceprezidentai, generaliniai sekretoriai ar jų pavaduotojai, sekretoriato vadovai, TO padalinių ar joms pavaldžių įstaigų vadovai;
• Aukšto lygmens valstybės tarnautojai – ministrai, viceministrai ar ministerijos lygmens įstaigų (LR atveju – Kūno kultūros departamento ir pan.) vadovai;
• Aukščiausio lygmens savivaldos politikai (merai, vicemerai, burmistrai, pirmieji CK sekretoriai).

Menas, kultūra

• Režisieriai, rašytojai, dailininkai, kiti menininkai, kurių kūriniai yra plačiai žinomi visuomenėje;
• Muzikai, dainininkai, išleidę bent 2 albumus, CD arba kurių kūriniai yra bent 2 skirtinguose albumuose ar kitose laikmenose, išplatintose ne mažiau kaip 1000 egzempliorių.

Mokslininkai

• Habilituoti daktarai arba profesoriai valstybės pripažintoje aukštojoje mokykloje;
• Mokslo daktarai, išleidę bent vieną monografiją;
• Apdovanoti mokslo įvertinimais, premijomis, medaliais (pvz., Nobelio premija);
• Visuotinai žinomi atradimų, išradimų, praktikoje plačiai pritaikytų patentuotų sprendimų dėka.

Mokytojai, pedagogai, švietimo darbuotojai

• Turintys mokytojo-eksperto kvalifikaciją;
• Dėl savo veiklos žinomi ir akivaizdžiai išsiskiria savo veikla, įtrauktina į miesto, miestelio istorijos metraščius, archyvus, leidinius.

Žiniasklaida

• Vietinės (nacionalinės) žiniasklaidos leidėjai (savininkai),
• Leidinių vyriausieji redaktoriai,
• Dienraščių žurnalistai, gerai žinomi visuomenėje (gavę įvertinimus, išgarsėję skandalų pagrindu ar kt.),

Religija

• Asmenys, religinėje organizacijoje einantys vadovaujančias arba aukštas administracines pareigas;
• Pagrindinių pasaulio religijų vadovų (Popiežių, patriarchų) administracinį-valdymo aparatą sudarantys dvasininkai (Katalikų Bažnyčios atveju – Kardinolų kolegijos, Vatikano administracijos nariai, asmeniniai patarėjai);
• Asmenys, kurie vadovauja stambesniems religinės organizacijos padaliniams, bet ne pirminio lygmens struktūriniams vienetams (t.y. bendruomenėms, parapijoms ir kitoms, todėl kunigai, popai, pastoriai vien dėl tokių pareigų ėjimo negali atitikti vikipediškumo kriterijų).

Katalikų Bažnyčia

• Popiežiai, kardinolai, (arki)vyskupai, dekanatų vadovai (dekanai);
• Popiežiaus skiriami asmenys, kongregacijų, vienuolijų, ordinų ir kt. vadovai, tokių organizacijų centrinės administracijos nariai;
• Asmenys, gavę aukščiausius bažnytinius apdovanojimus arba kuriems buvo suteikti garbės vardai, titulai paties Popiežiaus iniciatyva arba jo dėka (prelatai, monsinjorai ir kt.).

Kariuomenė

• Kariai, turintys pulkininko ir aukštesnį laipsnį;
• Pasižymėję ir apdovanoti valstybiniais apdovanojimais.

Organizacijos

Politinės partijos

Politinės partijos ir politinės organizacijos, pripažintos valstybės.

Įstaigos

• Valstybinės ir savivaldos įstaigos, institucijos, valstybinės įmonės, vyriausybinės organizacijos;
• Oficialiai (valstybės, savivaldybės nustatyta tvarka) pripažintos mokymo ir švietimo įstaigos, organizacijos (mokyklos, institutai, akademijos);
• Kitos viešosios įstaigos (VšĮ), jei yra žinomos bent regioniniu mastu ar jų veikla yra reikšminga (palyginti su kitomis) kuriai nors visuomenės gyvenimo sričiai.

Visuomeninės organizacijos

Registruotos valstybės nustatyta tvarka ir veikiančios

• nacionaliniu;
• regioniniu mastu;
• itin reikšmingos tam tikro miesto (miestelio) istorijai (paminėtos atitinkamuose etnografiniuose, kraštotyros, istorijos leidiniuose).

Neregistruotos valstybės institucijose, bet visuotinai žinomos – įtrauktos į istorijos enciklopedijas, žinynus arba paminėtos tarptautiniuose leidiniuose.

Įmonės

Tokios, kurios atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

• Mažiausiai 1000 nuolatinių darbuotojų turinčios įmonės;
• Lietuvos biržoje kotiruojamos įmonės;
• Metinė įmonės apyvarta – daugiau kaip 100 mln. eurų;
• Tarptautinėje žiniasklaidoje („New York Times“, „Financial Times“, „The Economist“, „Frankfurter Allgemeine“, „Rzeczpospolita“, „Le Monde“ etc.) paminėtos įmonės;
• Įmonė, kuri dėl savo veiklos per 10 metų laikotarpį buvo minima bent 3 kartus nacionalinės žiniasklaidos priemonėse, kai kiekvienas tolesnis paminėjimas skiriasi bent 3 metais;
• Į rajono, miesto, miestelio kraštotyros leidinius patekus įmonė, paminėta dėl savo veiklos išskirtinumo, nuopelnų o ne dėl bendros statistikos, apimančios visus tuo metu veikusius ūkio subjektus.

Kultūros, meno, mokslo kūriniai

• Pasaulinės, regioninės, tarpvalstybinės reikšmės.
• Nacionaliniai kultūros paveldo objektai.
• Įtraukti į specialiuosius oficialiai pripažintus sąrašus, registrus, sąvadus, oficialius leidinius būtent dėl savo individualaus reikšmingumo, (išliekamosios) istorinės vertės, o ne dėl statistinės (identifikacinės, ekonominės-apyvartinės) reikšmės ar oficialiai privalomos registracijos būtinybės – kaip yra automobilių, nekilnojamo turto, ginklų (ir kitų kilnojamų ir nekilnojamų daiktų) atveju.

Statistiniai kriterijai

Reikšmingumo požymis – paieškos testas

Esant abejonėms dėl objekto reikšmingumo, gali būti vertinamas jo paplitimas interneto svetainėse įvedus atitinkamą sąvoką (arba jos vertimą į kitą kalbą) paieškos sistemoje, pavyzdžiui, google.com.

Paieškos būdu gauti duomenys, neviršijantys 10 tarpusavyje nesusijusių svetainių, kuriuose minimas objektas, vertintini kaip neatitinkantys vikipediškumo kriterijui.

Nepriklausomai nuo šio testo rezultatų straipsnis gali atitikti vikipediškumo kriterijų pagal kitus parametrus.

Nuorodos

• Pagalba:Kas nėra Vikipedija