Vikipedija:Nepatikimi šaltiniai

   Tai yra Vikipedijos rašinys.
Čia pateikta vieno ar keleto naudotojų (o gal ir visos bendruomenės) nuomonė kai kuriais Vikipedijos tvarkos klausimais.

Ne visais įmanomais šaltiniais tinka remtis Vikipedijoje. Patikrinamumas yra vienas esminių Vikipedijos turiniui taikomų principų, tačiau taip pat labai svarbūs yra neutralumo ir originalių tyrimų draudimo principai. Šie trys principai kartu apsprendžia, kurie šaltiniai gali būti laikomi patikimais, o kurie – ne.

Tai nereiškia, kad niekada negalima pateikti nuorodos į tam tikrą paprastai nepatikimu laikomą šaltinį. Tai labai priklauso nuo konteksto. Jei rašome apie plokščios Žemės sąmokslo teoriją, tai nėra bloga mintis nurodyti plokščios Žemės šalininkų puslapį kaip pagrindžiantį vienokius ar kitokius tokios teorijos šalininkų argumentus. Bloga mintis remtis plokščios Žemės šalininkų puslapių grindžiant teiginius apie Žemės geometriją ir sandarą. Be to, šaltinis gali būti patikimas vienais klausimais ir nepatikimas kitais. Pvz., bendro pobūdžio naujienų svetainė gali būti patikimas šaltinis faktams apie einamuosius įvykius, tačiau nepatikimas specifiniais moksliniais ar medicininiais klausimais, nes pateikdama informaciją skaitytojams prisitaikant prie auditorijos gali ją supaprastinti.

Nustatant tinkamą šaltinį svarbu ir faktų, kurie paremiami šaltiniu, reikšmingumas. Pvz., upės ilgis paprastai nėra labai ginčytinas faktas, o klausimai susiję su gyvų žmonių biografijomis gali būti labai jautrūs ir čia reikėtų remtis ypač patikimais šaltiniais.

Bulvarinė žiniasklaida, paskalų, konspiracijos teorijų portalai

Tarp tokių šaltinių yra leidiniai ir interneto puslapiai, kurie plačiai pripažįstami kaip reklaminiai arba ekstremistiniai arba didžiąja dalimi besiremiantys gandais, paskalomis ir asmeninėmis nuomonėmis. Šie šaltiniai gali būti naudojami kaip šaltiniai tik kalbant apie juos pačius, pvz., straipsniuose apie tokias publikacijas. Remtis jais kitais atvejais netinka.

Pvz.:

Komentarai

Netinka remtis įvairiose svetainėse leidžiamais svetainių naudotojų komentarais, pvz., amazon.com skelbiamuose naudotojų komentarais apie knygas ir kitus leidinius.

Savilaida

Bet kas gali susikurti internetinį puslapį, savo lėšomis išleisti knygą ir pasiskelbti kokio nors klausimo ekspertu. Dėl to tokia medžiaga, tokia kaip savilaidos knygos, patentai, naujienlaiškiai, asmeniniai interneto puslapiai, atviros publikavimui wiki svetaintės, asmeniniai ar grupiniai blogai, interneto forumų skelbimai, žinutės socialinės medijos svetainėse paprastai nėra priimtini kaip šaltiniai. Savilaidos šaltiniai gali būti laikomi patikimais tik kai jų autoriai yra tam tikros sferos ekspertai, dirba susijusioje sferoje ir anksčiau yra išleidę patikimus, nepriklausomus leidinius.

  • arxiv.org leidžia publikuoti straipsnius be mokslininkų-redaktorių peržiūros (angl. peer review), dėl to turėtų būti laikomas savilaidos svetaine. Joje publikuojami straipsniai gali būti publikuoti ir moksliniuose žurnaluose, tokiu atveju reikėtų kaip šaltinį nurodyti mokslinį žurnalą.

Svetainės, kur talpinamas naudotojų kuriamas turinys

Paprastai netinkamais šaltiniais yra svetainės, kurių turinys kuriamas jų naudotojų. Tarp tokių svetainių yra asmeninės svetainės, asmeniniai ar grupiniai blogai, interneto forumai. Taip pat socialinės žiniasklaidos svetainės, tokios kaip Answer.com, „Twitter“, „Facebook“, „Tumblr“, „Instagram“, „Reddit“; IMDb, Ancestry.com, Find-a-Grave, ODMP; dižioji dauguma wiki pagrindu veikiančių svetainių, įskaitant ir Vikipediją.

Netinkamais šaltiniais yra ir Vikipedijos kitomis kalbomis bei Vikipedijos klonai.

Genealogijos svetainės

Tokios svetainės kaip geni.com, familysearch, ancestry.com turi pirminių šaltinių duomenų bazes, kurių reikėtų vengti, jei tik yra antrinių šaltinių. Šiose svetainėse taip pat yra skelbiama laisvai naudotojų keliama informacija, kuri nėra patikima.

Propagandinės, valstybių remiamos melagingų naujienų svetainės

Kai kurios valstybės atvirai ar slapta remia svetaines, kurios generuoja turinį skirtą tam tikriems valstybės užsienio politikos tikslams įgyvendinti. Toks turinys paprastai yra melagingas, tendencingas, propagandinis, remtis juo galima tik išimtiniais atvejais ir tik mažai prieštaringais klausimais.

  • RT.com („Russia Today“) – Rusijos valstybės remiama svetainė, nepatikima kontroversiškais klausimais, ypač apie tarptautinę politiką ir konfliktus.
  • Sputnik“ – dar viena Rusijos propagandos svetainė.

Melagingų naujienų svetainės pagal https://euvsdisinfo.eu: 112.ua, dan-news.info, lenta.ru, news-front.info, rusdialog.ru, southfront.org, topwar.ru, ukraina.ru, veteranstoday.com, veteransnewsnow.com.

Propagandines svetaines neretai išduoda agresyvus, emocingas, itin kategoriškas turinys, pavyzdžiui: „savo atsakymą baigia absurdišku niekalu“, „nerado nieko geresnio“, „verkšlenimas“, „tada, atsiprašau, su kokia priemone reikėtų kreiptis ir kokiu žodžiu įvardyti, kas vyksta ... (tiksliau – mitų kūrimas)“ ir kitos panašios frazės.[1] Tai įprastos propagandinės konstrukcijos, daugsyk įvarioje propagandoje matytos ir rimtiems šaltiniams dažniausiai nebūdingos.

Religiniai tekstai

Religiniai tekstai – Biblija, Koranas ir kt. yra pirminiai šaltiniai. Netinka juos naudoti kaip antrinius šaltinius, pvz., grįsti jais istorinius faktus.

Kiti wiki resursai

  • remtis lietuvai.lt ir panašiais resursais, kurie panašiai kaip ir Vikipedija leidžia savo turinį licencijuoja pagal Creative Commons Attribution Share Alike ar panašias licencijas, nėra gera mintis, nes gali būti sunku išvengti situacijų, kai lietuva.lt paima tekstą be šaltinių iš lietuviškos Vikipedijos, o lietuviška Vikipedija paskui kaip šaltinį nurodo lietuvai.lt

Kita

  • mokslai.lt, moku.lt, speros.lt arba analogiški tinklalapiai – viešai skelbiami referatai, rašinėliai, kursiniai darbai, konspektai ir pan. neatitinka patikimam šaltiniui keliamų reikalavimų. Ir, nors jie gali būti paremti tokiais, netinkami pagrįsti Vikipedijoje dėstomai medžiagai.

Šaltiniai

  1. Аляксей Дайлідаў (2013). Да пытання чыннікаў стварэння Вялікага княства Літоўскага (працяг). [1](agresyvios kalbos pavyzdys, žr. pabaigą)