Vievio dvaras

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vievio dvaras tikėtina buvo įkurtas XV a. pb. ar XVI a. pr. (tiksli data nėra žinoma). Nors literatūroje ir galima rasti 1522-uosius kaip dvaro įkūrimo metus. Tačiau nėra aišku kokiais istoriniais šaltiniais yra grindžiama minėta data. Pirmajame išlikusiame dvaro inventoriuje (1577 m.) nurodoma, jog dvaras labai apleistas ir negyvenamas. XVI a. pb. dvaras atiteko Oginskiams ir priklausė iki 1831 metų, kai už dalyvavimą sukilime dvaras buvo konfiskuotas caro valdžios. Pirmasis žinomas Vievio dvaro valdytojas buvo Trakų pakamorė Marcijonas Bogdanas Oginskis (1568–1640) ir jo žmona Raina Valavičaitė. Žinoma, jog Marcijonas Bogdanas Oginskis 1600 m. pastatė Vievyje unitų bažnyčią (cerkvę) bei vienuolyną. 1611 m. dvare įkūrė stačiatikių spaustuvę, veikusią iki 1646 m.

Dabar jau žinoma, jog Vievio dvaras buvęs miesto pietvakarinėje dalyje, tai yra dabartinių Vievio miesto kapinių teritorijoje ir į rytus nuo jų. Dvarą aptiko 1975 m. Trakų istorijos muziejaus darbuotojas Algirdas Paulauskas. Rašte Mokslinei metodinei kultūros paminklų tarybai nurodoma, jog 40 x 50 m dydžio plote, ariamos dirvos paviršiuje, rasta plytgalių, puodų ir stiklo šukių, du Jono Kazimiero šilingai. Gausiai aptikta koklių su didikų Oginskių giminės herbu. A. Paulauskas dvarvietę datavo XVII a. II p. – XVIII a. Archeologiniai tyrimai Vievio dvaro teritorijoje buvo atlikti 1993, 1996 ir 1998 metais. Ištirtas per 300 m² dydžio plotas. Konstatuota, jog dvarvietės teritorijoje yra 0,35-0,45 m storio kultūrinis archeologinis sluoksnis, kuris stipriai suardytas ilgą laiką ariant ar laidojant Vievio gyventojus. Tyrimų metu fiksuota keliolika ūkinių duobių bei aptikta keli šimtai archeologinių radinių, datuojamų XV – XIX a. Sprendžiant iš archeologinės medžiagos, šioje vietoje galėjo būti dvaro pagrindinė sodyba, kurioje stovėję pastatai greičiausiai buvę mediniai. Tyrimo metu taip pat aptikta ir IX–XIII a. radinių (žiedas tordiruota priekine dalimi, juostinė apyrankė, pasaginės segės daugiakampiais galais fragmentas) liudijančių dvaro vietoje buvus pilkapių.

Trakų istorijos muziejuje saugoma 1993 m. archeologinių tyrimų medžiaga. Taip pat į muziejų pateko ir taip vadinamasis Vievio lobis, rastas 1996 m. šalia dvarvietės, kuris šiuo metu yra eksponuojamas Trakų Salos pilyje. Šįkart pristatoma dalis 1993 m. Oginskių dvaro tyrimų medžiagos. Bene įdomiausias yra herbinis koklis, dengtas žalia glazūra. Jo priekinėje dalyje pavaizduotas Oginskių herbas – Oginiec. Analogiško koklio fragmentai yra aptikti Uogintų dvare (Kaišiadorių r.), buvusioje Oginskių tėvonijoje. Išlikusiame koklio fragmente, ties kraštais, yra dvi raidės M ir R. Koklis datuojamas XVI a. pab.– XVII a. Taip pat eksponuojami dvarvietės teritorijoje rasti: geležinis raktas, diržo sagtis, molinės plytos fragmentas su aiškiai atsispaudusiu ožkos kanopos pėdsaku, keli nedideli koklių fragmentai. Deja, radiniai nėra gausūs ir kol kas mažai atskleidžia XVII – XVIII a. Vievio dvaro buitį.