Atverti pagrindinį meniu

Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema

Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato (depozito) sistema – būdas surinkti vienkartines pakuotes, kai iš pradžių pirkėjas sumoka užstatą, kurį jis atgauna po to, kai pagal iš anksto numatytas sąlygas grąžina pakuotę.

Turinys

IstorijaKeisti

Daugkartinių gėrimų pakuočių (daugeliu atvejų tai – stiklo buteliai) užstato sistemos pradžia siekia XIX a.[1][2] Užstato sistema ilgą laiką buvo gėrimų gamintojų priemonė susigrąžinti butelius. Toks būdas – ekonomiškai naudingesnis, nei naujos taros gamyba. Su laiku išryškėjo ir aplinkosauginė šios sistemos nauda.

Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemos kūrimą ir diegimą skatino būtinybė kovoti su aplinkos tarša pakuočių atliekomis. Vienas pirmųjų atvejų – 1971 m. JAV, Oregono valstijoje pradėjusi veikti sistema,[3] Europoje pirmoji buvo Švedija – 1984 m. į užstato sistemą čia įtrauktos aliuminio skardinės, o po 10 metų, 1994-aisias, ir PET buteliai.[4]

Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema ir žiedinė ekonomikaKeisti

Užstato sistema – vienas iš žiedinės ekonomikos veiklos modelių.[5] Pagal jį veikia ir vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema – užstatas vartotojus motyvuoja grąžinti pakuotes, kurios perdirbamos ir vėl virsta naujomis pakuotėmis ar kitais gaminiais. Taip atliekos paverčiamos antrinėmis žaliavomis, mažinamas naujų žaliavų poreikis bei energijos sąnaudos, o kartu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

Žiedinės ekonomikos modelį plečianti Europos Sąjunga patvirtino žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį.[6] Numatoma, kad iki 2025 m. Europoje turėtų būti surenkama bent 77 proc., o 2029 m. bent 90 proc. plastikinių gėrimų pakuočių.[7] Šiam rodikliui pasiekti rekomenduojama diegti gėrimų pakuočių užstato sistemas.[7] Naudojant užstato sistemą, galima surinkti itin didelį pakuočių kiekį,[8] be to, čia surenkamos žaliavos yra švarios, be pašalinių priemaišų, tad jos gali būti efektyviai perdirbtos ir vėl naudojamos gėrimų pakuočių gamybai.

Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema pasaulyjeKeisti

Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemos pasaulyje [9]
Valstybė Užstato sistema veikia nuo*: Užstato dydis** Surinkimo rezultatai (% visų į rinką išleistų pakuočių)
Danija 2002 m. 1–3 DDK 90 % (2016 m.)
Estija 2005 m. 0,1 EUR 82,7 % (2017 m.)
Islandija 1989 m. 16 ISK 90 % (2014 m.)
Izraelis 2001 m. 0,3 ILS 77 % (2015 m.)
Kiribatis 2005 m. 0,05 AUD
Kroatija 2006 m. 0,5 HRK 87 % (2016 m.)
Lietuva 2016 m. 0,1 EUR 92 % (2018 m.)
Mikronezijos Federacinės Valstijos 1991 m. 0,05 USD
Nyderlandai 2005 m. 0,25 EUR 95 % (2016 m.)
Norvegija 1999 m. 2–3 NOK 91,7 % (2016 m.)
Palau 2011 m. 0,1 USD
Suomija 1996 m. 0,1–0,4 EUR 92 % (2016 m.)
Švedija 1984 m. 1–2 SEK 84,9 (2016 m.)
Vokietija 2003 m. 0,25 EUR 98,4 % (2015 m.)

* Atskirose šalyse užstato sistema startavo etapais – vienais metais pradėta rinkti aliuminio skardines, kiek vėliau – plastikinės. Lentelėje pateikiama tik vienkartinių gėrimų pakuočių sistemos starto data.

** Atskirose šalyse užstato dydis priklauso nuo pakuotės rūšies ar tūrio. Lentelėje pateikiamas užstato dydžių diapazonas.

Užstato sistema taip pat veikia atskirose JAV valstijose, Kanados provincijose bei Australijos teritorijose.[9]

Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema LietuvojeKeisti

 
Lietuvos vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemos schema

Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema Lietuvoje veikia nuo 2016 m. vasario mėnesio. Sistemos veiklą administruoja VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD).

UžstatasKeisti

Už depozitines pakuotes Lietuvoje 2015 m. nustatytas 0,1 Eur užstatas. Užstato dydį tvirtina aplinkos ministras. Pirkėjas užstatą sumoka įsigydamas kiekvieną sistemoje dalyvaujančią pakuotę, atgauna – sugrąžinęs pakuotę į taromatą ar rankinio surinkimo punktą.

Vienkartinės gėrimų pakuotės grąžinamos parduotuvėse, kurių prekybos plotas didesnis nei 300 m2, arba kaimo parduotuvėse.

Užstatas netaikomas, jeigu:

  • gėrimai skirti parduoti ir/arba vartoti Lietuvos jurisdikcijai priklausančiose transporto priemonėse, vežančiose keleivius tarptautiniais maršrutais;
  • išvežant arba eksportuojant gaminius iš Lietuvos;
  • pakuotės talpa mažesnė nei 0,1 litro ar didesnė nei 3 litrai;
  • pakuočių negalima priimti dėl techninių kliūčių.[10]
 
Ženklai, kuriais žymimos pakuotės, dalyvaujančios Lietuvos gėrimų pakuočių užstato sistemoje

Gėrimai ir pakuotėsKeisti

Užstato sistemoje dalyvauja pakuotės, į kurias išpilstyti bei Lietuvos vidaus rinkoje parduodami:

Užstato sistemoje dalyvauja pakuotės, pagamintos iš:

  • stiklo (išskyrus į stiklinę vienkartinę pakuotę supakuotus vaisių vyną, vaisių vyno gėrimus ir vaisių vyno kokteilius);
  • PET (polietileno tereftalato);
  • metalo.[10]
USAD surenkamų pakuočių įvairovė[11]
Pakuotės tipas Kiekis
Vienkartinės PET pakuotės 2565
Vienkartinės stiklinės pakuotės 2934
Aliuminio vienkartinės pakuotės 946
Plieninės vienkartinės pakuotės 20
Viso 6465

RezultataiKeisti

Lietuvos gyventojai per metus grąžina vidutiniškai virš 500 mln. pakuočių. Baigiantis tretiems veiklos metams, 2019 m. vasarį, USAD viso buvo surinkusi 1,6 milijardo[12] pakuočių.

Už šalies ribų, Lietuvos užstato sistema vertinama kaip itin sėkminga,[13] jos veikla pristatoma kaip gerosios praktikos pavyzdys.[14] Dėl to ji apibūdinama ir kaip vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemos ambasadorė.[15]

Lietuvoje surinktų pakuočių statistika[16]
2016 m. 2017 m. 2018 m.
Surinkta visų į rinką išleistų pakuočių (proc.) 74 92 92
Bendras kiekis (tonos) 16 094[17] 21 452[18] 23 006[19]
Bendras kiekis (vnt.) 415 189 274 538 508 120 581 584 671
Plastikinės pakuotės (vnt.) 249 298 940 322 522 193 342 129 527
Stiklinės pakuotės (vnt.) 19 680 417 25 764 837 28 196 659
Metalinės pakuotės (vnt.) 146 209 917 190 221 090 211 258 485

Užstato sistemos pajamos ir sąnaudosKeisti

PajamosKeisti

Pagrindinis USAD pajamų šaltinis – gėrimų gamintojų bei importuotojų subsidijos, mokamos už kiekvieną į rinką išleistą pakuotę.[20]

Kitas pajamas USAD gauna parduodama pakuočių žaliavas. Administratoriui atitenka ir vartotojų sumokėtas, tačiau neatsiimtas užstatas.

SąnaudosKeisti

Didžiąją USAD išlaidų dalį sudaro taromatų infrastruktūros išlaikymas bei pakuočių surinkimo sąnaudų kompensacijos prekybininkams, kurių parduotuvėse įrengti taromatai ar rankiniai taros surinkimo punktai. Kompensacijos mokamos nuo kiekvienos surinktos pakuotės.[21]

Pakuočių ir perdirbimasKeisti

 
Supresuotos gėrimų skardinės USAD skaičiavimo centre

Lietuvoje vienkartines gėrimų pakuotes surenkamos 3 tūkst. vietų.[22] Iš čia jos vežamos į USAD skaičiavimo centrą Vilniuje.

Skaičiavimo centre pakuotės suskaičiuojamos bei paruošiamos perdirbimui.

  • Stiklinės – smulkinamos ir parduodamos stiklo fabrikams.
  • Plastikinės bei metalinės (aliumininės ir plieninės) – presuojamos ir parduodamos žaliavų perdirbėjams.

Užstato sistema ir daugkartinės pakuotėsKeisti

Lietuvoje taip pat veikia ir daugkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema. Daugkartinės pakuotės – tai stiklo buteliai, kurie po surinkimo grąžinami gėrimų gamintojui.

Daugkartinės ir vienkartinės gėrimų pakuotės surenkamos tose pačiose surinkimo vietose. Daugkartinių pakuočių priėmimą taromatuose, gėrimų gamintojai apmoka pagal daugkartinių pakuočių tvarkymo tarifą.[23]

Daugkartinės stiklo pakuotės Lietuvoje sudaro apie 10 proc. visų depozitinių pakuočių. 2017 m. Lietuvoje į rinką išleista 66,3 mln. daugkartinių gėrimų pakuočių,[24] vienkartinių 9 kartus daugiau – 585,6 mln.[25] Didžioji jų dalis buvo PET pakuotės. Vienkartinių stiklinių pakuočių buvo 30,8 mln.[25]

Vidutinis daugkartinių gėrimų pakuočių sugrąžinimo rodiklis 2009–2017 m. – 92 proc.[26]

ŠaltiniaiKeisti

  1. https://web.archive.org/web/20121014013216/http://www.britishsoftdrinks.com/PDF/history.pdf
  2. https://web.archive.org/web/20140426202005/http://www.agbarr.co.uk/ces_general.nsf/wpg/about_us-frequently_asked_questions.html
  3. https://en.wikipedia.org/wiki/Oregon_Bottle_Bill
  4. http://www.acrplus.org/images/technical-reports/2019_ACR_Deposit-refund_systems_in_Europe_Report.pdf
  5. https://www2.deloitte.com/content/dam/Deloitte/fi/Documents/risk/Circular%20economy%20FINAL%20web.pdf
  6. http://www.europarl.europa.eu/EPRS/EPRS-Briefing-573936-Circular-economy-package-FINAL.pdf
  7. 7,0 7,1 http://europa.eu/rapid/press-release_IP-18-3927_lt.htm
  8. http://ec.europa.eu/environment/circular-economy/pdf/plastics-strategy-brochure.pdf
  9. 9,0 9,1 Deposit Systems for One-Way Beverage Containers: Global Overview (2018): <nowiki>https://reloopplatform.eu/wp-content/uploads/2018/05/BOOK-Deposit-Global-27-APR2018.pdf
  10. 10,0 10,1 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/6f8727d0af9311e59010bea026bdb259
  11. http://grazintiverta.lt/wp-content/plugins/barcodes-webservice/data/pakreg.xlsx
  12. https://www.etaplius.lt/lietuvos-uzstato-sistema-tapo-pavyzdziu-kitoms-uzsienio-valstybems
  13. https://www.openaccessgovernment.org/recycling-lithuania-deposit-system-exceeds-all-expectations/45003/
  14. https://www.eunomia.co.uk/reports-tools/deposit-refund-system-czech-republic/?fbclid=IwAR2v_oKu4hgtXt3jqH5kv0QD19rnuwL5zwa5T68RX3ai5Ot6sCJO1EVhuWQ
  15. https://www.lrt.lt/naujienos/ekonomika/4/245086/po-3-metu-uzstato-sistema-naudojasi-9-is-10-salies-gyventoju
  16. http://grazintiverta.lt/verslui/
  17. http://grazintiverta.lt/wp-content/uploads/2015/12/Informacija-savivaldyb%C4%97ms-2016.pdf
  18. http://grazintiverta.lt/wp-content/uploads/2015/12/Informacija-savivaldyb%C4%97ms-2017.pdf
  19. http://grazintiverta.lt/wp-content/uploads/2019/01/Informacija-savivaldyb%C4%97ms-2018.pdf
  20. http://grazintiverta.lt/verslui/gamintojams-ir-importuotojams/
  21. http://grazintiverta.lt/verslui/pardavejams/
  22. https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2018/11/15/news/paaiskino-kaip-veikia-uzstato-sistema-8238582/
  23. http://grazintiverta.lt/wp-content/uploads/2018/11/Gamintoju-ir-importuotoju-tarifai-2019.pdf
  24. https://depozitas.lt/wp-content/uploads/2018/03/RODIKLIAI-2017.pdf
  25. 25,0 25,1 http://grazintiverta.lt/wp-content/uploads/2018/03/SOP-metine-ataskaita-2017.pdf
  26. https://depozitas.lt/