Viešvilė (upė)

Viešvilė
Viešvilės rezervatas
Ilgis	21 km
Baseino plotas	104 km²
Vidutinis debitas	0,78 m³/s
Ištakos	Buveinių ežeras
Žiotys	Nemunas
Šalys	Lietuva

Vikiteka	Viešvilė

Viešvilė – upė Lietuvoje, Tauragės ir Jurbarko rajonuose; Nemuno dešinysis intakas. Ilgis 21 km, baseino plotas 104 km². Ištakos – 12 km į pietryčius nuo Tauragės, išteka iš Buveinių ežero, teka į pietus miškais, per Artosios ornitologinį draustinį. Žemupyje pasuka į pietvakarius, įteka į Nemuną (95 km nuo jo žiočių) už Viešvilės miestelio.

Intakai: Ežerėlis, Ištoka, Kasikas (dešinieji).

Upės vagos nuolydis – 138 cm/km^[1]. Siekiant išsaugoti upėtakius, upės baseine įkurtas ichtiologinis draustinis. Nuo 1991 m. visa upės vaga ir apylinkės (išskyrus žemupį) – Viešvilės rezervato teritorija. Žemupyje įrengti du tvenkiniai, greta įsikūręs Viešvilės miestelis.

Istorija

Viešvilė (Wayswille) minima 1386 m. kryžiuočių kelių aprašymuose^[2].

Upėvardis kildinamas iš šaknies *vieš-, kuri galėjusi reikšti „tekėti, bėgti“ (plg. skr. वेशन्तः = IAST: veśantáḥ „tvenkinys“, skr. वेषति = IAST: véṣati „liejasi, bėga“, skr. विषम् = IAST: viṣam „vanduo“, lot. vīrus „klampus skystis, sultys“, sen. isl. veisa „pelkė“).^[3]

Šaltiniai

↑ Viešvilė (upė). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 512
↑ „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 429 psl.
↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.

Viešvilės žuvitakis, įrengtas 2008

[1] Viešvilė (upė). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 512

[2] „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 429 psl.

[3] Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.

[1]

[2]

[3]