Viešojo valdymo reformos (1984 - 1994) Naujojoje Zelandijoje

Viešojo valdymo reformas (1984 - 1994) Naujojoje Zelandijoje - įtakojo dabartinis viešasis sektorius, kuris yra ypač sudėtinga išteklių paskirstymo sistema, veikianti nuolat kintančioje aplinkoje, tad valdymas turi itin lanksčiai spręsti sudėtingiausius klausimus. Tai skatino ieškoti efektyvesnių viešojo administravimo modelių, kurie tenkintų didesnius viešajam valdymui keliamus reikalavimus. Brendo suvokimas, kad viešasis valdymas veikia neveiksmingai ir reikalauja esminių pokyčių, reformų.

Viešojo valdymo reformų priežastys

• Finansinė ir ekonominė krizė, kurią sukėlė labai sumažėjęs eksportas į Jungtinę Karalystę, didelė nacionalinė skola, ekonomikos sąstingis, valiutos kritimas.
• Tikslas sumažinti aprūpinimo ir socialinės apsaugos išlaidas, mažinti biurokratizmo naštą bei pertvarkyti socialinę politiką.
• Socialiniai ir demografiniai pokyčiai (iki 1984 m. nedarbo lygis Naujojoje Zelandijoje paprastai buvo žemas (mažiau kaip 5 proc.) - Jis sparčiai augo nuo 1985 m. iki dešimtojo dešimtmečio pradžios, 1992 - 1993 m. pasiekdamas daugiau kaip 10 proc.).
• Politinė sistema - naujos valdymo idėjos, piliečių spaudimas, partijų pilietinės idėjos.

Viešojo valdymo reformų tikslai

• Kur tik įmanoma, decentralizuoti.
• Kur tik įmanoma suteikti pirmenybę privačiajam sektoriui.
• Darbo procesą atskirti nuo reguliavimo.
• Teikti pirmenybę vienos funkcijos organizacijoms.
• Mokesčių reforma – valstybinio finansų reguliavimo panaikinimas ir privatizavimas.
• Politiką atskirti nuo einamųjų funkcijų.
• Finansavimą atskirti nuo pirkimo ir pirkimą nuo tiekimo.
• Siekti trumpų hierarchijų.
• Tiekimą atskirti nuo audito ir patikrinimo.
• Siekti „teisinės“ atsakomybės.
• Teikti pirmenybę mažoms organizacijoms.
• Leisti įvairių formų administracines struktūras.

Įvykdytos reformos

1986 m. Valstybinių įmonių įstatymas

• Seniesiems prekybos skyriams ir įmonėms suteikė pagrindą pagal privataus sektoriaus reikalavimus persitvarkyti į komercines firmas.
• Prekybinė veikla atskiriama nuo administracinės veiklos ir reguliavimo

1988 m. Valstybinio sektoriaus įstatymas

• Personalo galios decentralizuotos, vyresnieji valstybės tarnautojai įdarbinami pagal su jų veikla susietas sutartis.
• Generaliniai direktoriai tapo visiškai atskaitingi už produktyvų ir efektyvų savo departamentų tvarkymą, tapo savo departamentų personalo vadybininkais.
• Stambios departamentų struktūros suskaldytos į mažesnes agentūras, kurių kiekviena turi tiksliai apibrėžtus uždavinius ir planuojamus rodiklius.

1989 m. Viešųjų finansų įstatymas

• Įvedė prieaugio apskaitą ir reikalavo daugiausia dėmesio skirti išeigai ir išdavoms, o ne sąnaudoms ir veiklai.

1994 m. Fiskalinės atsakomybės įstatymas

• Įpareigojo vyriausybę paskelbti savo fiskalinius tikslus ir paaiškinti, kaip jie siejami su patvirtintais atsakingo fiskalinio valdymo principais.

Teigiami reformų rezultatai

• Atotrūkis tarp to, ko buvo norima, ir ką buvo įmanoma padaryti, buvo mažesnis negu daugelyje kitų šio tyrimo šalių.
• Nuo 1988 iki 1994 m. viešosios tarnybos darbo vietų skaičius sumažėjo nuo 88 tūkst. iki 37 tūkst.
• Valstybiniame prekybos sektoriuje buvo pasiekta nemažo našumo ir kokybės pagerėjimo.
• Esama kur kas daugiau lankstumo užimtumo srityje.
• Darbo proceso vadybininkai turi decentralizuotų galių.
• Yra gerokai daugiau informacijos apie veikos kokybę viešojoje sferoje.

Neigiami reformų rezultatai

• Reformos kaina nebuvo tiksliai įvertinta, tačiau labai tikėtina, kad ji buvo didelė, atsižvelgus į plataus masto ardymą, tęstinumo ir „institucinės atminties" praradimą
• Buvo pasiekta, kad būtų teikiama daugiau svarbos išeigai, tačiau kartais dėmesio išdavoms sąskaita.
• Nėra aiškus atskaitomybės ir monitoringo taikymas šiek tiek ypatingai institucijų kategorijai - „Karūnos įstaigoms" (Crown entities).

Nuorodos

• New Zealand’s Economic Reforms Archyvuota kopija 2012-04-12 iš Wayback Machine projekto.
• New Zealand's reforms Archyvuota kopija 2011-05-01 iš Wayback Machine projekto.
• Naujoji viešoji vadyba