Atverti pagrindinį meniu

Viešasis sektorius

 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.


Viešasis sektorius – visuma institucijų, kurios išlaikomos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Sektorius teikia viešąsias prekes ir paslaugas dėl kurių nėra konkuruojama ir kurios prieinamos kiekvienam individui.

Pagrindiniai viešojo administravimo principaiKeisti

  • viešųjų institucijų uždavinius turi apibrėžti politikai, o vykdyti – administracijos darbuotojai.
  • viešojo sektoriaus uždaviniai formuojami ir vykdomi kaip nepertraukiamas, taisyklėmis apibrėžtas procesas.
  • administravimas turi remtis rašytiniais dokumentais, kurių dėka įstaiga tampa šiuolaikinės valdžios šerdimi.
  • administravimo darbą reglamentuojančios taisyklės yra techninės arba teisinės.
  • užduotys arba funkcijos skirstomos į funkcionaliai skirtingas sritis, kurių kiekvienai suteikta atitinkama valdžia ir sankcijos.
  • ir pareigūnai, ir uždaviniai išdėstomi hierarchine tvarka, apibrėžiamos kontrolės bei apskundimo teisės.
  • organizacijos ištekliai yra visiškai atskirti nuo jos narių, kaip privačių asmenų, išteklių.
  • įstaigos vadovas negali naudoti savo įstaigos privatiems tikslams.
  • kad įvykdytų įsipareigojimus, valstybės tarnautojai atlieka viešųjų interesų užduotis priklausomai nuo savo profesinio pasirengimo ar pareigos įsisąmoninimo.
  • viešajame sektoriuje yra vienas vyraujantis interesas – visuomenės (viešasis) interesas, kuris nustato politikų bei administracijos darbuotojų asmeninių interesų įtakos ribas[1]

Viešasis produktyvumasKeisti

Viešojo sektoriaus produktyvumas – tai viešojo sektoriaus efektyvumo matas, kuris nurodo, ar gerai panaudoti ištekliai. Kuo daugiau pagaminta naudojant turimus išteklius, tuo didesnis produktyvumas. Viešasis produktyvumas daugiausia apima valstybinių administracinių įstaigų ir jų padalinių efektyvumą.[2]

Viešojo sektoriaus produkcija – tai viešosios paslaugos, sukurtos ir įstaigų suteiktos jų klientams. Svarbi yra produkcijos kokybė ir kiekybė.

Produktyvumo didinimo aspektaiKeisti

Produktyvumas didėja tuomet, kai naudojant tiek pat (ar mažiau) išteklių sukuriama daugiau, geresnių arba ir daugiau, ir geresnių paslaugų. Tai gali lemti vienas pasikeitęs veiksnys:

  • Padidėja produkcijos kiekis
  • Pagerėja produkcijos kokybė
  • Mažiau sąnaudų

Produktyvumas gali didėti ir kintant daugiau nei vienam veiksniui vienu metu:Keisti

  • Daugiau ir geresnės kokybės produkcija naudojant tiek pat išteklių
  • Daugiau tokios pat kokybės produkcijos sukuriama naudojant mažiau išteklių
  • Toks pat produkcijos kiekis, tačiau ji yra geresnės kokybės ir sunaudojama mažiau išteklių
  • Labai padidėja produkcijos kiekis ir (arba) pagerėja kokybė mažiau didinant išteklių kiekį (grąža didesnė nei investicijos)

Produktyvumo didinimo būdai:Keisti

  • Darbo proceso keitimas
  • Darbuotojo keitimasis
  • Valdymo metodų keitimas

Bendradarbiavimo kultūra viešajame sektoriujeKeisti

Naujųjų demokratiškų šalių bendradarbiavimo kultūra viešajame sektoriuje vis dar yra labai prieštaringa. Yra daug abipusės paramos, bendradarbiavimo problemų pavyzdžių, sprendžiant viešojo sektoriaus subjektų sąveiką. Taip pat, galima pastebėti daug atvejų, kur vyrauja biurokratija, socialinio bendravimo stygius. Santykiai tarp viešų, savarankiškų valstybinių institucijų ir bendruomenių, kaip ir tarp individualių įmonių, turi būtų labiau atviri ir uždari. Tam tikrų interesų grupių grobikiškas pobūdis, naujųjų kapitalistų savanaudiškumas, kurį jie demonstruoja savo darbuotojams – tai ir dar daugiau kitų atvejų, kiek dar mėginimų reikėtų padaryti subrandinti bendradarbiavimo kultūrą ir konflikto sprendimus viešajame sektoriuje. Viena iš strategijų įgalinti tarpasmeninę ir tarpgrupinę bendradarbiavimo kultūrą, grindžiama švietimo naujos kartos profesinės kompetencijos valstybės tarnautojų valdyti konfliktus, palengvinti socialinį teisingumą, atrasti demokratišką sprendimą viešuosiuose nesutarimuose.[3]

ŠaltiniaiKeisti

  1. <http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/viesojo-ir-privataus-sektoriaus-panasumai-ir-skirtumai-puslapis1.html
  2. Rosen, Ellen Doree. Viešojo sektoriaus produktyvumo didinimas. Vilnius: Sage Publications, Inc. 2001
  3. MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS. Šiuolaikinės tarporganizacinės sąveikos formos viešajame sektoriuje. Vilnius, 2006