Atverti pagrindinį meniu

Viešė – senovės baltų bendruomeninė gyvenvietė. Iki X a. viešėje gyveno viena giminė, nuo XXII a. pradėjo vystytis į teritorines gyvenvietes. Dirbamos žemės dalybos viešėje buvo sprendžiamos burtais, nuo XIII a. pr. žemės virto alodais. Viešės grupavosi aplink piliakalnius. XIII a. pirmoje pusėje susidarius klasinei visuomenei, viešieji darbai (pilių, slėptuvių statyba, kelių priežiūra) tapo angarijų (darbo prievolių) pagrindu. Viešė imta vadinti lauku.

Viešei vadovavo viešpats (viešės (t. y. „visų“) pats („vyriausiasis“), plg. sanskrito viš patih), reikalus spręsdavo viešės narių sueiga – kuopa. Nuo žodžio „viešė“ taip pat kilę tokie žodžiai kaip „vieškelis“, „viešnia“, taip pat slaviški žodžiai kaimui įvardinti (wieś, ves)[1].

ŠaltiniaiKeisti

  1. Viešė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 511 psl.