Viatkos žemė

Viatkos žemė – XII-XVIII a. istorinė sritis dabartinėje Rusijoje, Viatkos aukštupio bei dalies vidurupio baseine. Nuo VI a. joje apsigyveno permiai (komių ir udmurtų protėviai), X a. – mariai. Nuo XII a. kraštą pradėjo išnaudoti Naugardo kunigaikštystė. XIV a. antroje pusėje prie Viatkos upės ėmė kurtis rusų gyvenvietės. XIV a. susiklostė feodalinė santvarka. 1489 m. Viatkos žemė prijungta prie Rusų valstybės[1].

ŠaltiniaiKeisti

  1. Viatkos žemėLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 199 psl.