Vezaučius
Vezáučius (blrs. Вензавец, Вязавец, rus. Вензовец) – agromiestelis vakarų Gudijoje, Gardino srities Zietelos rajone, 7 km į pietvakarius nuo Zietelos, prie plento M11 (Vilnius–Slanimas) ir Koriavkos upelio. Apylinkės centras. Yra Šv. Petro ir Pauliaus cerkvė (1875 m.).
| Vezaučius blrs. Вензавец, rus. Вензовец | |
|---|---|
.jpg) | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija
|
| Sritis |  Gardino sritis
|
| Rajonas | Zietelos rajonas |
| Gyventojų | 612 |
Istorija redaguoti
Vezaučius minimas nuo XV a. 2-osios pusės. Nuo XVI a. jį valdė kunigaikštis Fiodoras Zaslavskis, nuo 1566 m. – Jeronimas Seniavskis. 1613 m. žemėlapyje Vezaučius žymimas kaip miestelis. Nuo 1624 m. minimas kaip Sapiegų valda. Čia stovėjo katalikų bažnyčia, garsėjusi stebuklingu Šv. Marijos paveikslu. 1775 m. miestelyje buvo 53 ūkiai, 2 malūnai, karčema. 1795 m. atiteko Rusijai. 1885 m. buvo 90 ūkių, cerkvė, mokykla, vyko mugės. XIX a. Vezaučius minimas kaip kaimas Slanimo apskrities Zietelos valsčiuje.[2]
Lietuviai redaguoti
Vezaučius pateko į Zietelos lietuvių „salą“, tačiau 1931 m. ekspedicijos metu lietuviškai kalbančių jau neberasta.[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласць – pop-stat.mashke.org.
- ↑ Więzowiec. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 441 psl. (lenk.)
- ↑ Zigmas Zinkevičius. Lietuvių kalbos istorija (V t.). Bendrinės kalbos iškilimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1992. // psl. 239