Vetygalos atodanga
55°27′17″š. pl. 25°00′05″r. ilg. / 55.454798°š. pl. 25.001454°r. ilg.
03.jpg)
Vetygalos atodanga arba Žėbos kalnas – Anykščių raj., Vetygaloje, dešiniajame Šventosios šlaite, apie 100 m žemiau Virintos žiočių esanti atodanga, kurioje matomi apie 400 mln. metų senumo ikiledyniniai sluoksniai (Devono periodas), sudaryti iš šviesaus kvarco ir žėručio smėlio. Gamtos geologinis paminklas nuo 1964 m.
Ši atodanga yra viena didžiausių ikikvarterinių darinių atodangų Lietuvoje. Skardžio aukštis nuo Šventosios vandens lygio – 25 m, absoliutinis aukštis virš jūros lygio – apie 85 m, plotis – apie 30 m. Įspūdinguose uolienų sluoksniuose aptinkama šarvuotų žuvų liekanų, kurių amžius – 300–350 mln. metų. Šios žuvys – Asterolepis radiata Rohon – menkai išsivysčiusios, be skeleto. Jos 1993 m. įrašytos į Lietuvos rekordų knygą kaip seniausios Lietuvoje rastos žuvys.[1]
Atodanga sudaro pietinę 420 m ilgio Žėbos kalno dalį. 1962 m. įrengus Kavarsko tvenkinį, Šventoji ties kalnu užliejo plačią viršsalpinę terasą ir į ją įsirėmusios atodangos apačią. Šiuo metu Šventosios vaga nenatūraliai išplatėjusi.
.jpg)
Tyrimai redaguoti
Pirmuosius atodangos tyrimus 1926 m. atliko prof. Juozas Dalinkevičius. Vėliau čia dirbo daug žymių mokslininkų ir iki šiol yra lankoma tarptautinių tyrinėtojų ekspedicijų.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Anykščių krašto vietovių žinynas“. anykstenai.lt. 2015-06-17. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-04-27.
Nuorodos redaguoti
|
Šis straipsnis apie geologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |