Vesiai (rus. Весь) – Baltijos finų gentis, gyvenusi šiaurės Rusijoje, prie Belojės ir Ladogos ežerų. Jie buvo dabartinių vepsų (iš dalies ir karelų) protėviai. Vertėsi žemės ūkiu, medžiokle, žvejyba.

Rytų Europos tautos ~X a. pr.

IX a. dalis vesių žemių buvo prijungta prie Kijevo Rusios.[1]

Su vesiais ir meriais siejama archeologinė Djakovo kultūra, iki VVI a. gyvavusi Rytų Europos lygumos šiaurėje. Su vesiais galimai susiję X a. pr. arabų keliautojo Ahmado ibn Fadlano minimi visu (arab. ويسو = wīsū), gyvenę į šiaurės rytus nuo Pavolgio Bulgarijos.[2]

Šaltiniai redaguoti