Verpikas vienuolis

Lymantria monacha
Lymantria monacha Buchstein01.JPG
Verpikas vienuolis [patinėlis] (Lymantria monacha)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
(Wikispecies-logo.svg Insecta)
Būrys: Drugiai
(Wikispecies-logo.svg Lepidoptera)
Šeima: Bangasparniai
(Wikispecies-logo.svg Lymantriidae)
Gentis: Lymantria
(Wikispecies-logo.svg Lymantria)
Rūšis: Verpikas vienuolis
(Wikispecies-logo.svg Lymantria monacha)
Binomas
Lymantria monacha
Linnaeus, 1758

Verpikas vienuolis (Lymantria monacha) – bangasparnių (Lymantriidae) šeimos drugys. Paplitęs Europoje (miškų zonoje), Pietų Sibire, Kaukaze, Japonijoje. Vikšro ilgis siekia 50–60 mm, spalva gelsva, žalsva arba tamsiai pilka. Verpikų vienuolių vikšrai apžėlę ilgais nuodingais plaukeliais, tad kiti plėšrūnai jų vengia, o iš paukščių juos lesa tik varnėnai ir gegutės. Drugio išskleistų sparnų ilgis siekia 35–55 mm, sparnai būna pilkai balti su 4 juodomis skersinėmis vingiuotomis linijomis ir dėmelėmis.[1]

Patelė sudeda iki 630 kiaušinėlių. Kiaušinėliai žiemoja iki kitų metų gegužės. Išsiritę vikšrai graužia pumpurus, spyglių užuomazgas, vyriškus žiedus. Paaugę vikšrai graužia spyglius per vidurį, taip didelė dalis pušų spyglių nukrenta ant paklotės. Taip pat gali nugraužti beržų, drebulių, ąžuolų ir kitų lapuočių lapus. Ėda ir žolinius augalus, mėlynes. Jauni vikšrai labai smulkūs, apaugę tankiais ilgais plonais plaukeliais, todėl vėjo lengvai pernešami dideliu atstumu.[2]

Paplitimas LietuvojeKeisti

Per praėjusius 50 metų verpiko vienuolio didžiausi išplitimo židiniai formavosi pušynuose pietų Lietuvoje. Mažesni židiniai buvo Kuršių nerijoje ir Jurbarke.

 
Verpiko vienuolio vikšras

1978–1982 m. Veisiejų miškų ūkio pušynuose židiniai kasmet apėmė po 1420–2770 ha. Dzūkijos pušynuose židiniai pasikartojo 1993–1996 m. Veisiejų, Druskininkų ir Varėnos miškų urėdijose, kasmet apimdami po 1200–11460 ha plotą.

Viena didžiausių verpiko vienuolio invazijų Lietuvoje buvo užfiksuota prieš 25–30 metų. Tuomet kenkėjas miškuose buvo sunaikinęs net ir po medžiais augusią žolę – verpikai vienuoliai pasižymi tuo, kad gali maitintis ir eglių spygliais, iš bado gali ėsti net lapuočių medžių lapus. Pastebėta, jog kenkėjas elgiasi netipiškai – jeigu anksčiau nekliudė kalninės ar bankso pušies, tai pastaraisiais metais puola ir šiuos medžius, kurie nudžiūva jau nuo vienkartinio visų spyglių nugraužimo.[3]

2018 m. Verpiko vienuolio vikšrai išplito Smiltynėje bei Naglių rezervate tarp Juodkrantės ir Pervalkos. Iš viso kenkėjai pažeidė apie 150 ha ploto miško. Juodkrantės girininkijos duomenimis 2018 m. birželio pradžioje, vidutinis medžių lajos pažeidimo laipsnis siekė 40 proc.[4]

Kiti moksliniai pavadinimaiKeisti

Verpikas vienuolis yra vadinamas keliais skirtingais moksliniais vardais:[5]

  • Liparis monacha
  • Ocneria monacha
  • Porthetria monacha
  • Psilura monacha

ŠaltiniaiKeisti