Verpikas vienuolis
| Lymantria monacha | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Verpikas vienuolis [patinėlis] (Lymantria monacha) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Lymantria monacha Linnaeus, 1758 |
Verpikas vienuolis (Lymantria monacha) – bangasparnių (Lymantriidae) šeimos drugys. Paplitęs Europoje (miškų zonoje), Pietų Sibire, Kaukaze, Japonijoje. Vikšro ilgis siekia 50–60 mm, spalva gelsva, žalsva arba tamsiai pilka. Verpikų vienuolių vikšrai apžėlę ilgais nuodingais plaukeliais, tad kiti plėšrūnai jų vengia, o iš paukščių juos lesa tik varnėnai ir gegutės. Drugio išskleistų sparnų ilgis siekia 35–55 mm, sparnai būna pilkai balti su 4 juodomis skersinėmis vingiuotomis linijomis ir dėmelėmis.[1]
Patelė sudeda iki 630 kiaušinėlių. Kiaušinėliai žiemoja iki kitų metų gegužės. Išsiritę vikšrai graužia pumpurus, spyglių užuomazgas, vyriškus žiedus. Paaugę vikšrai graužia spyglius per vidurį, taip didelė dalis pušų spyglių nukrenta ant paklotės. Taip pat gali nugraužti beržų, drebulių, ąžuolų ir kitų lapuočių lapus. Ėda ir žolinius augalus, mėlynes. Jauni vikšrai labai smulkūs, apaugę tankiais ilgais plonais plaukeliais, todėl vėjo lengvai pernešami dideliu atstumu.[2]
Paplitimas Lietuvoje redaguoti
Per praėjusius 50 metų verpiko vienuolio didžiausi išplitimo židiniai formavosi pušynuose pietų Lietuvoje. Mažesni židiniai buvo Kuršių nerijoje ir Jurbarke.
1978–1982 m. Veisiejų miškų ūkio pušynuose židiniai kasmet apėmė po 1420–2770 ha. Dzūkijos pušynuose židiniai pasikartojo 1993–1996 m. Veisiejų, Druskininkų ir Varėnos miškų urėdijose, kasmet apimdami po 1200–11460 ha plotą.
Viena didžiausių verpiko vienuolio invazijų Lietuvoje buvo užfiksuota prieš 25–30 metų. Tuomet kenkėjas miškuose buvo sunaikinęs net ir po medžiais augusią žolę – verpikai vienuoliai pasižymi tuo, kad gali maitintis ir eglių spygliais, iš bado gali ėsti net lapuočių medžių lapus. Pastebėta, jog kenkėjas elgiasi netipiškai – jeigu anksčiau nekliudė kalninės ar bankso pušies, tai pastaraisiais metais puola ir šiuos medžius, kurie nudžiūva jau nuo vienkartinio visų spyglių nugraužimo.[3]
2018 m. Verpiko vienuolio vikšrai išplito Smiltynėje bei Naglių rezervate tarp Juodkrantės ir Pervalkos. Iš viso kenkėjai pažeidė apie 150 ha ploto miško. Juodkrantės girininkijos duomenimis 2018 m. birželio pradžioje, vidutinis medžių lajos pažeidimo laipsnis siekė 40 proc.[4]
Kiti moksliniai pavadinimai redaguoti
Verpikas vienuolis yra vadinamas keliais skirtingais moksliniais vardais:[5]
- Liparis monacha
- Ocneria monacha
- Porthetria monacha
- Psilura monacha
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Algimantas Feliksas Žiogas. Verpikas vienuolis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
- ↑ Verpiko vienuolio grėsmė pušynams(nerija.am.lt) Archyvuota kopija 2021-04-29 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Pradedami purkšti Lietuvos pušynai, užpulti kenkėjo vienuolio verpiko (lrytas.lt)
- ↑ Padėtis tragiška: pajūrio miškai tampa stagarų krūva (delfi.lt)
- ↑ Lymantria monacha (EPPO Global Database)