Verner von Heidenstam

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
suah. Carl Gustaf Verner von Heidenstam
Gimė 1859 m. liepos 6 d.
Olshamaras, Švedija
Mirė 1940 m. balandžio 20 d. (80 metų)
Övralidas, Švedija
Tautybė švedas
Veikla poetas
Žymūs apdovanojimai

1916 m. Nobelio literatūros premija

Vikiteka Verner von Heidenstam

Carl Gustaf Verner von Heidenstam (1859 m. liepos 6 d. – 1940 m. gegužės 20 d.) – švedų poetas ir novelistas, Nobelio literatūros premijos laureatas 1916 m. Jis buvo Švedijos akademijos nariu nuo 1912 m. Dauguma jo darbų patriotiškai vaizduoja švedų gyvenimą ir tradicijas.

Biografija redaguoti

Jis gimė Olshamare, Erebru lėne, kilmingoje šeimoje. Jis studijavo tapybą Stokholmo akademijoje, bet greitai išvyko keliauti po Europą, Afriką, Rytų šalis. Jo kūrinys Vallfart och vandringsår (Piligrimystė: klajonių metai, 1888 m.) yra poemų, kurias įkvėpė Rytų šalys, rinkinys. Jame jis apleido natūralizmą, kuris dominavo to meto švedų literatūroje.

Jo meilę grožiui vaizduoja alegorinė novelė Hans Alienus (1892 m.). Dikter („Poemos“, 1895 m.) ir Karolinerna (Karolio vyrai, 2 tomai, 18971898 m.), istorinis romanas, rodo didelį patriotizmą. Du tomus Folkunga Trädet (Folkungo medis, 19051907 m.) įkvėpė viduramžių kilminga šeima.

Jo poemų rinkinys Nya Dikter, išleistas 1915 m., nagrinėja filosofines temas, ypač žmogaus iškėlimą iš vienatvės į didesnį žmogiškumą. Jis mirė savo namuose Övralide.

Kūriniai redaguoti

  • Från Col di Tenda till Blocksberg (1888 m.)
  • Vallfart och vandringsår (1888 m.)
  • Renässans (1889 m.)
  • Endymion (1889 m., novelė)
  • Hans Alienus (1892 m.)
  • Dykter (1895 m.)
  • Karolinerna (Karolio vyrai, 1897–1898, romanas)
  • Sankt Göran och draken (1900 m.)
  • Heliga Birgittas pilgrimsfärd (Šventosios Bridžitos piligrimystė, 1901 m.)
  • Ett folk (1902 m.)
  • Skogen susar (Miško šnabždėtojai, 1904)
  • Folkungaträdet (Folkungo medis, 2 volumes, 1905–1907 m.)
  • Svenskarna och deras hövdingar (1910 m., istorinės paskaitos)
  • Nya Dikter (1915 m.).