Verchojansko kalnagūbris

Verchojansko kalnagūbris (rus. Верхоянский хребет, jak. Үөһээ Дьааҥы сис хайата) – kalnų sistema Rusijoje, šiaurės rytų Sibire, Jakutijoje. Tęsiasi palei Lenos upę nuo Lenos deltos šiaurėje iki Tompo upės (Aldano bas.) pietuose 1200 km. Iš rytų riboja Janos upė. Susidaro iš daugybės masyvų ir nedidelių kalnagūbrių. Vyrauja aukštikalnių ir vidutinkalnių reljefas. Aukščiausia vieta – 2389 m. Sudarytas iš aleuritų, smiltainių, skalūnų. Visoje teritorijoje išplitęs amžinasis įšalas.

Kalnų lokalizacija
Verchojansko kalnagūbrio kraštovaizdis

Pašlaitėse auga maumedžių retmiškiai, 800–1200 m aukštyje – žemųjų pušų ir alksnių krūmų sąžalynai, aukščiau – akmeninga, krūmynais apaugusi, kalnų tundra. Aukso, alavo telkiniai.[1] Kalnagūbryje fiksuojamos žemiausios šiaurės pusrutulyje temperatūros.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 89 psl.