Veršvai
- Antraisias Veršvais anksčiau vadinosi Lampėdžiai.
Veršvai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Koordinatės | 54°54′40″ š. pl. 23°51′00″ r. ilg. / 54.91111°š. pl. 23.85000°r. ilg.Koordinatės: 54°54′40″ š. pl. 23°51′00″ r. ilg. / 54.91111°š. pl. 23.85000°r. ilg. | |||||||||||||||
Apskritis | ![]() | |||||||||||||||
Savivaldybė | ![]() | |||||||||||||||
Seniūnija | Vilijampolės seniūnija | |||||||||||||||
|
Veršvai – Kauno miesto dalis, esanti vakariniame pakraštyje, prie Vilijampolės, šalia Raudondvario plento. Yra kapinės. Veršvams priskiriami ir Žemutiniai Kaniūkai. Stambus magistralės Via Baltica eismo mazgas (viadukas), jungiantis vakarinę Kauno apylanką, Raudondvario plentą ir Vakarinį tiltą per Nemuną. Stūkso Veršvų piliakalnis, prateka Veršvas, veikia Veršvų kapinės.
IstorijaKeisti
Archeologiniai tyrinėjimaiKeisti
Augant Kaunui, augo statybinio žvyro poreikis. Nuo seno čia buvo kasamos žvyrduobės. Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus (dab. Čiurlionio dailės muziejaus) priešistorinis skyrius 1938–1940 m. čia atliko tyrinėjimus. 1954 m. dar papildomai tyrinėta. Veršvų radiniai yra labai gausūs ir įvairūs. Buvo rasta mezolito ir neolito laikų sodybų liekanų, II–IV m. e. a. plokštinių-griautinių kapų, taip pat IX–XII a. plokštinių ir degintinių žmonių bei griautinių žirgų kapų. 1939 m. Veršvų kapinyne dvigubame kape rastas gerai išlikęs senovės Romos bronzinis ąsotėlis. Tai vienintelis toks radinys baltų genčių gyventose vietose.[1]
ĮmonėsKeisti
1933 m. pradėjo veikti gumos fabrikas „Inkaras“. 1959 m. įsikūrė ir tebeveikia vienintelė Lietuvoje sprogdinimo darbų įmonė.[2] 1946 m. Veršvai prijungti prie Kauno miesto.
IšnašosKeisti
- ↑ Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a., Lietuvoa TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972 m.
- ↑ Sprogdinimų bendrovė „Detonas“
NuorodosKeisti
- Veršvai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 720 psl.
- Veršvai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 315 psl.