Veršvai

Antraisias Veršvais anksčiau vadinosi Lampėdžiai.

Veršvai
Via Baltica magistralės viadukas
Veršvai
Koordinatės	54°54′40″ š. pl. 23°51′00″ r. ilg.
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija	Vilijampolės seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) Vardininkas: Veršvaĩ Kilmininkas: Veršvų̃ Naudininkas: Veršváms Galininkas: Veršvùs Įnagininkas: Veršvaĩs Vietininkas: Veršvuosè

Veršvai – Kauno miesto dalis, esanti vakariniame pakraštyje, prie Vilijampolės, šalia Raudondvario plento. Yra kapinės. Veršvams priskiriami ir Žemutiniai Kaniūkai. Stambus magistralės Via Baltica eismo mazgas (viadukas), jungiantis vakarinę Kauno apylanką, Raudondvario plentą ir Vakarinį tiltą per Nemuną. Stūkso Veršvų piliakalnis, prateka Veršvas, veikia Veršvų kapinės.

Istorija

Prie Veršvų kapinių Atramos gatvėje

Archeologiniai tyrinėjimai

Augant Kaunui, augo statybinio žvyro poreikis. Nuo seno čia buvo kasamos žvyrduobės. Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus (dab. Čiurlionio dailės muziejaus) priešistorinis skyrius 1938–1940 m. čia atliko tyrinėjimus. 1954 m. dar papildomai tyrinėta. Veršvų radiniai yra labai gausūs ir įvairūs. Buvo rasta mezolito ir neolito laikų sodybų liekanų, II–IV m. e. a. plokštinių-griautinių kapų, taip pat IX–XII a. plokštinių ir degintinių žmonių bei griautinių žirgų kapų. 1939 m. Veršvų kapinyne dvigubame kape rastas gerai išlikęs senovės Romos bronzinis ąsotėlis. Tai vienintelis toks radinys baltų genčių gyventose vietose.

Įmonės

1933 m. pradėjo veikti gumos fabrikas „Inkaras“. 1959 m. įsikūrė ir tebeveikia vienintelė Lietuvoje sprogdinimo darbų įmonė. 1946 m. Veršvai prijungti prie Kauno miesto.

Nuorodos

• Veršvai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 720 psl.
• Veršvai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 315 psl.