Venclovų namai-muziejus

Venclovų namai-muziejus
Venclovų namai- muziejus.jpeg
Vieta Pamėnkalnio g. 34, Vilnius
Tematika Literatūrinis memorialinis muziejus
Kolekcija Pradėta rinkti 1973 metais
Lankytojai ∼3000 per metus

Venclovų namai-muziejus – literatūrinis memorialinis muziejus Lietuvoje, įsikūręs Vilniuje, Pamėnkalnio g. 34. Šiuose namuose gyveno žymūs rašytojai Antanas Venclova ir Tomas Venclova. Taip pat lenkų rašytojas Leopoldas Tyrmandas, lankėsi rusų poetas Josifas Brodskis, daug lietuvių ir kitų tautų rašytojų bei kultūros veikėjų.[1]

IstorijaKeisti

Namo istorijaKeisti

Lenkiškojo modernizmo vilą 1938 metais pastatė Antakalnio karo ligoninės komendantas, buvęs chirurgas, Antoni Kiakszto. Namas buvo pastatytas beveik per metus, o jį statyti ėmėsi inžinierius-architektas Jan Borowski.[2] Šioje viloje nuo 1939 iki 1941 m. kambarį nuomavosi vienas iš žymiausių lenkų rašytojų Leopoldas Tyrmandas,[1] kuris parašė kriminalinį romaną „Piktasis“ – vis dar vieną iš populiariausių knygų Lenkijoje.

Ši vila yra pastatyta ant tašytų akmenų atraminės sienos, kuri pritvirtinta prie stataus šlaito, į kurio viršų veda statūs laipteliai. Name yra masyvi medinė laiptinė, terasinės palangės, autentiška koklinė krosnis kuri mena Vilniaus istorijos laikotarpį, kai Vilnius buvo Lenkijos dalis.

Jau 1946 m. sovietų valdžia šiame name butą suteikia rašytojui Antanui Venclovai ir jo šeimai.[1] Venclovų šeima gyveno tik pirmame aukšte, antrame aukšte buvo įsikūrusi LTSR partinio veikėjo Felikso Bieliausko šeima.

Šiame bute užaugo ir Venclovų sūnus Tomas Venclova, poetas, vertėjas, literatūros kritikas ir publicistas, Jeilio (JAV) universiteto profesorius emeritas, daugelio Lietuvos ir tarptautinių apdovanojimų laureatas. Vaikystėje jį formavo ne tik turtinga tėvo biblioteka, platus tėvo požiūris į literatūrą, kultūrinė namų aplinka, bet ir bendravimas su seneliu Merkeliu Račkausku. Įvairiose pasaulio leidyklose yra išleista dešimtys T. Venclovos knygų įvairiomis kalbomis.

Svarbi ir politinė T. Venclovos veikla. Kai 1976 m. rudenį kūrėsi Lietuvos Helsinkio grupė, T. Venclova kartu su kunigu jėzuitu Karoliu Garucku, fiziku Eitanu Finkelšteinu, poete, buvusia politine kaline Ona Lukauskaite-Poškiene ir buvusiu politiniu kaliniu Viktoru Petkumi buvo tos organizacijos steigėjas ir narys.

Venclovų bute lankėsi nemažai T. Venclovos draugų. 1960–1961 m. čia vyko kai kurie slapto kultūros studijų būrelio užsiėmimai, kuriuose dalyvavo režisierius (dabar maskvietis) K. Ginkas, L. Gutauskas, profesorius fizikas R. Katilius. Bute lankėsi istorijos daktaras J. Tumelis, vienas žymiausių rusų „sidabro amžiaus“ tyrinėtojų literatūrologas N. Kotreliovas, poetas Nobelio premijos laureatas J. Brodskis ir daugelis kitų[3].

Muziejaus istorijaKeisti

Muziejaus rinkinys pradėtas formuoti 1973 m. įkūrus Vilniaus rašytojų muziejų. Beveik visus eksponatus muziejui perdavė Antano Venclovos žmona Eliza Venclovienė ir sūnus[4]. Taip pat po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo rinkinį papildė poeto, disidento, Jeilio profesoriaus Tomo Venclovos, Helsinkio grupės, Račkauskų giminės fondai.

 
A. Venclovos kabinetas

1990 m. Vilniaus rašytojų muziejus buvo likviduotas, o A. Venclovos memorialinis tapo savarankiškas, priklausantis Vilniaus miesto kultūros skyriui[5]. Eksponatai buvo perimti iš Vilniaus rašytojų muziejaus ir 1991 m. butas buvo reorganizuotas į A. Venclovos memorialinį kabinetą, esantį Vilniaus lietuvių kultūros namuose, o juos panaikinus, nuo 1996 m. – Vilniaus etninės veiklos centre. 2004 m. vasarą muziejus persivadino į „Venclovų namais-muziejumi”. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, nuo 2005 m. birželio mėn. Venclovų namai-muziejus kartu su B. Grincevičiūtės memorialiniu butu-muziejumi „Beatričės namai“, V. Krėvės-Mickevičiaus memorialiniu muziejumi ir V. Mykolaičio-Putino memorialiniu butu-muziejumi sujungti į Vilniaus memorialinių muziejų direkciją.[4]

Pagrindinė ekspozicijaKeisti

Nuo 1996 m. veikia ekspozicija (parengta pagal D. Skrebienės projektą) – visiškai autentiškai atkurtas Antano Venclovos kabinetas, jame palikti visi baldai, asmens daiktai, meno kūriniai ir įvairios detalės, sukuriančios autentišką XX amžiaus intelegentijos buitį ir kasdienybę.

Muziejuje pamatysite dizainerio, baldų kūrėjo Jono Prapuolenio unikalius ir savitus darbus – sekreterą ir staliuką, pirktą iš autoriaus 1954m. Daiktai eksponuojami Antano Venclovos darbo kambaryje. Muziejuje saugomas vienetinis žymaus lietuvių dailininko Stasio Ušinsko kūrinys – stiklinė vaza, kurią dailininkas padovanojo Antanui Venclovai 50-mečio proga. Dar vienas unikalus eksponatas – meno istoriko, dailininko ir poeto Olego Prokofjevo (garsaus rusų kompozitoriaus Sergejaus Prokofjevo sūnaus) 1961 m. tapytas Tomo Venclovos portretas.

Dabartinis muziejus yra orientuotas į kiekvieną amžiaus grupę, kuri domisi Lietuvos istorija ir literatūra. Čia yra sukaupta užsienyje ir Lietuvoje išleistų Tomo Venclovos knygų, archyvinės medžiagos apie pačią Venclovų šeimą.

Veiklos kryptysKeisti

Venclovų namai-muziejus veikia ne tik kaip atminimo erdvė, kurioje autentiškai išsaugota XX a. vidurio inteligentijos buitis, bet ir aktyvus literatūrinis bei kultūrinis taškas. Muziejaus tikslas – permąstyti komplikuotą ir skausmingą XX amžiaus istoriją, teigiamą ir neigiamą rašytojų vaidmenį joje. Venclovų muziejuje vykdoma įvairi veikla, kurią būtų galima skirstyti į kelias kryptis: žmogaus teisėms skirti renginiai, literatūrinių ryšių veikla bei alternatyvūs renginiai jaunimui (pvz., akcija „Okupuokite muziejų“, kvietusi lankytojus muziejuje praleisti naktį), tradiciniai kasmetiniai renginiai (pvz., „Muziejų naktis“, Slovėnų savaitgalis, Osipo Mandelštamo dienos).[4]

Muziejus užsiima ir leidyba bei skaitmenizacija, yra išleidęs elektroninę Vidurio ir Rytų Europos poezijos antologiją, nuolat skaitmenizuojamas fotografijų rinkinys, kuriamos virtualios parodos. Edukacijos srityje Venclovų muziejus siekia ugdyti žmonių sąmoningumą žmogaus teisių srityje, kritinį mąstymą, siūlomi net penkių temų edukaciniai užsiėmimai. Muziejus dirba ir su senjorais, rengia edukacines programas Trečiojo amžiaus universitetui.[4]

IšnašosKeisti