Velkė - velkamoji priemonė žolei išvilkti iš šlapių pievų.[1]

Velkės buvo trijų tipų:

  • lapinės, kurių pagrindą sudarė 1 - 2 lankstūs medeliai ar jų šakos su visais lapais;
  • kartinės - dvi tiesios kartys;
  • šliužinės - dvi riestais storgaliais kartys.

Visų tipų velkių pagrindas buvo sujungtas keliose vietose skersinėmis lystelėmis ar virvelėmis. Dažniausiai velkes traukdavo žmogus, rečiau - arklys.

ŠaltiniaiKeisti

  1. L. Jonaitis Technikos Istorija. Žemės ūkio technikos raida, Kaunas - Akademija: LŽŪU Leidybinis centras, 2000