Veleikiai
 | ||
|---|---|---|
  Veleikiai |
||
| Koordinatės | 55°37′55″š. pl. 25°46′59″r. ilg. / 55.632°š. pl. 25.783°r. ilg.Koordinatės: 55°37′55″š. pl. 25°46′59″r. ilg. / 55.632°š. pl. 25.783°r. ilg. | |
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Zarasų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Antalieptės seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 5 (2011 m.) | |
Veleikiai (Vėlaikiai, Velaikiai; lenk. Wileykie, Wielaykie) – kaimas Zarasų rajono pietvakariuose, Antalieptės seniūnijoje, 6 km į pietvakarius nuo Antalieptės. Netoli kaimo telkšo Indrajų ežeras ir teka Indrajos upelis (kaimas dešiniajame krante).
Kaimas pradėjo kurtis prie čia buvusio Nendrijos dvaro, kuris pirmą kartą paminėtas 1594 m. didiko Jono Radvilos valdų aprašyme. Po Radvilų,1650–1780 m. valdė dvarininkai Drazdauskai, vėliau baronai Duntenai. Po 1831 m. sukilimo dvaras atiteko pravoslavų bajorui Aleksandrui Durnovui. 1911 m. gruodžio mėn. dvaro centrą su 129 žemės nupirko užpalėnas Vincentas Vilutis. 1912–1913 m. kaimas, turėjęs 2556,45 ha. žemės, išsiskirstė viensėdžiais. Tais metais gyveno 32 žemvaldžių šeimos. 1918–1961 m. dvaro pastate veikė pradinė mokykla. Ilgametė mokytoja Juzė Zaleckaitė – Pranckevičienė
Istoriniai paminklaiKeisti
Respublikinės reikšmės istorijos paminklas – nebeveikiančios Veleikių kaimo senosios kapinės, jos yra 100 m į šiaurės rytus nuo kelių Vasaknos – Veleikiai ir Zabičiūnai – Antalieptė sankryžos.
Į šiaurės rytus, Antalieptės link dešinėje kelio pusėje stovi Gutaučių piliakalnis. Gana išsamiai tyrinėtas tarybiniais metais.
Veleikių vandens malūnasKeisti
Buvęs vandens malūnas stovi ant dešiniojo Indrajos upelės, kuri išteka iš Indrajos ežero, kranto, netoli Zabičiūnų kaimo, Antalieptės seniūnijoje.
Malūnas gali būti statytas 1863 m. (malūno sienoje yra įrašas „1863”). Statinio pamatai ir sienos iš lauko akmenų ir kalkių skiedinio mūro. Pasak malūnininko dukros Mildos Petrėnaitės (savininkas su šeima 1951–1957 metus praleido Sibire), malūne buvo prasto malimo girnos, pitlius, kruopinė, vilnų karšykla, milų velykla, elektra, kurią gamino metalinės vandens turbinos sukamas agregatas, gateris ir zeimeris.
1949 m. malūnas buvo nacionalizuotas ir perduotas tuometiniam „Jaunosios gvardijos” kolūkiui. Sovietiniais metais kolūkis malūną perdavė Panevėžio kompresorių gamyklai. Naujasis jo šeimininkas 1984–1985 metais malūną rekonstravo, sunaikino visus išlikusius įrenginius ir įrengė vilą.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1994 metais vandens malūnas ir 12 ha žemės grąžinta savininkų dukroms Almonei ir Mildai Petrėnaitėms.
GyventojaiKeisti
| Giminė | Dusetų parapijos 1829 m. surašymas | Dusetų parapijos 1843 m. surašymas | 1885 m. Lenkijos karalystės vietovių geografinė rodyklė | 1886 m. geodezinis aprašas | 1913 m. sudarytame Vėlaikių kaimo žemių paskirstymo plane |
|---|---|---|---|---|---|
| Vėlaikiai | Jokūbas | Dorota Rupinskytė | – | – | Marijona Vėlaikienė (Simono) |
| Andrius | – | - | |||
| Jonas | – | - | |||
| Andrius (II) | – | - | |||
| Mikalojus | – | - | |||
| – | Antonina | - | |||
| Rupinskai | Jurgis | Jurgis (Jurgio) | – | – | Benediktas (Jurgio) |
| – | Ignotas (Jurgio) | Jonas (Augustino) | |||
| – | Agota | - | |||
| Dapkai | Antanas | Antanas (Juozapo) | Dapkai | Justinas | Justinas (Augustino) |
| – | Jonas (Juozapo) | ||||
| Dambrauskai | Jonas | Adomas | – | – | Dominykas (Jono) |
| – | Elena | ||||
| Ulevičiai | Juozapas | Juozapas (Juozapo) | – | Kristupas | Juozapas (Kristupo) |
| Kazimieras ir Jonas (Kristupo) | |||||
| Augustinas | Antanas (Augustino) | ||||
| Norbertas (Augustino) | |||||
| Kajetonas (Augustino) | |||||
| Juozapas (Augustino) | |||||
| Čepėnai | Jurgis | Kotryna Rublevskytė | Čepėnai | – | Stanislovas (Markovo) |
| – | Kristina | - | |||
| Gurskiai | Jurgis | Liudvikas | – | – | Sigizmundas (Antano) |
| – | – | Konstantinas (Antano) | |||
| – | – | Jeronimas (Antano) | |||
| Zabuliai | Jonas (Pranciškaus) | Jonas | – | – | Adomas (Jono) |
| – | Adomas (Pranciškaus) | ||||
| Šiaučiūnai | Liudvikas (Jono) | Liudvikas | – | – | Ciprijonas (Kazimiero) |
| – | Vincentas (Kazimiero) | Povilas ir Petras (Antano) | |||
| – | – | Juozapas ir Jonas (Silvestro) | |||
| – | – | Kazimieras (Jono) | |||
| – | – | Rapolas | |||
| Duntenai | Adomas | Gustavas (Jono) | M. Durnovas | – | - |
| Magalinskas | – | Gabrielius | – | – | - |
| Petrėnai | – | – | Petrauskai | – | Povilas |
| Vingeliai | – | – | Vingeliai | – | Ona Vingilienė (Jono) |
| Ilčiukai | – | – | – | – | Jeronimas (Antano) |
| – | – | – | – | Juozapas | |
| Blažiai | – | – | – | – | Petras |
| Vaškai | – | – | – | – | Petras |
| Vilučiai | – | – | – | – | Stanislovas (Petro) |
 | |||||||||
| 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 25 | 197 | 75 | 39 | 25 | 14 | 7 | 5 | ||
| |||||||||
Iš Vėlaikių kilo ar čia gyveno;
* 1880 m. spalio 18 d.– gimė kunigas. filosofijos daktaras Juozapas Čepėnas. Mirė 1976 m. sausio 24 d. Anykščiuose, palaidotas Daugailiuose, Utenos rajone.
- 1899 m. balandžio 5 d. – gimė pedagogas, istorikas, enciklopedininkas Pranas Čepėnas. Mirė 1980 m. spalio 3 d. Vorčesteryje.
- 1928 m. vasario 28 d. - gimė kunigas, spaudos bendradarbis Juozas Čepėnas. Gyvena Kaune.
- 1902 m. lapkričio 11 d. - gimė muzikos pedagogas. žymus kultūros veikėjas Antanas Ilčiukas. Mirė 1990 m. lapkričio 30 d. Klaipėdoje.
- 1901 m. – vienas pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių Povilas Tamošiūnas. Tarnavo 1919 m. liepos 19 d. – 1920 m. birželio 22 d., apdovanotas (liudijimas Nr.2535 išduotas 1929 m. gegužės 31 d.). Vėliau 1928 m. gyveno Vyžuonų vls. Dabrovolės dv., 1929 m. – Brazilijoje, San Paule
- 1912 m. liepos 1 d. – gimė kunigas, spaudos bendradarbis, poetas Antanas Remeikis. Kunigavo Daujėnuose, Pasvalyje. Mirė 1991 m. vasario 1 d. Pakruojyje.
- Kaime nuo 1912 m. su tėvais gyveno Lietuvos kariuomenės majoras, karo cenzorius Juozas Vilutis (1900–1997).
- 1941 m. gimė Rimantas Ragaišis, jūrininkas, knygų apie kapitonus ir gydytojus autorius. Gyvena Klaipėdoje.
LobisKeisti
Tarybiniais metais kaimo apylinkėse, prie piliakalnio rastas didelis arabiškų monetų lobis.[reikalingas šaltinis]
NuorodosKeisti
- Nendrya. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 952 psl. (lenk.)
- Wilejki (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 466 psl. (lenk.)
- dr. Juozapas Čepėnas "Velaikių Juozelio atsiminimai", 2010, Kaunas, psl. 608
- "Velaikių Čepėnai" (monografija, spaudai parengė kun. Juozas Čepėnas), 2012, Vilnius,
- Vytautas Indrašius, „Antalieptės kraštas“, dalis III, 2010, psl.415-509.
- B. Stausko prisiminimai apie buvusį Veleikių vandens malūną, „Zarasų kraštas”, 1990 m. rugsėjo 15 d.
- Antalieptės seniūnija
- Jono Nemanio duomenys apie Antalieptės sen.
- Nemanis J. Susipažinkime su istorijos – technikos kultūros paveldu // Zarasų kraštas – 2000 m. rugsėjo 17 d. – P.2
- Zarasų sav. viešosios bibliotekos Krašto žinynas
- Veleikių vandens malūno nuotraukos
- Apie Praną Čepėną
- Apie Povilą Tamošiūną
- Lobiai pasakoja, Valstiečių laikraštis 4, 1968 sausio 9, p. 2.
- Kultūros paveldo registro duomenys apie Veleikių kaimo senąsias kapines
- Kultūros paveldo registro duomenys apie Gutaučių piliakalnį su gyvenviente (yra nuotraukos)