Veleikiai
| Veleikiai | ||
|---|---|---|
  Veleikiai |
||
| 55°37′55″š. pl. 25°47′06″r. ilg. / 55.632°š. pl. 25.785°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Zarasų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Dusetų seniūnija | |
| Gyventojai | 5 | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Wileykie, Wielaykie, Wilejki | |
Veleikiai – kaimas Zarasų rajono savivaldybės pietvakariuose, 6 km į pietvakarius nuo Antalieptės. Netoli kaimo telkšo Indrajų ežeras ir teka Indrajos upelis (kaimas dešiniajame krante). Respublikinės reikšmės istorijos paminklas – nebeveikiančios Veleikių kaimo senosios kapinės, jos yra 100 m į šiaurės rytus nuo kelių Vasaknos–Veleikiai ir Zabičiūnai–Antalieptė sankryžos. Į šiaurės rytus, Antalieptės link dešinėje kelio pusėje stovi Gutaučių piliakalnis.
Istorija
redaguotiKaimas pradėjo kurtis prie čia buvusio Nendrijos dvaro, kuris pirmą kartą paminėtas 1594 m. didiko Jono Radvilos valdų aprašyme. Po Radvilų,1650–1780 m. valdė dvarininkai Drazdauskai, vėliau baronai Duntenai. Po 1831 m. sukilimo dvaras atiteko pravoslavų bajorui Aleksandrui Durnovui. 1911 m. gruodžio mėn. dvaro centrą su 129 žemės nupirko užpalėnas Vincentas Vilutis. 1912–1913 m. kaimas, turėjęs 2556,45 ha žemės, išsiskirstė viensėdžiais. Tais metais gyveno 32 žemvaldžių šeimos. 1918–1961 m. dvaro pastate veikė pradinė mokykla.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1995–2024 m. | Antalieptės seniūnija |
| 2024– | Dusetų seniūnija |
Veleikių vandens malūnas
redaguotiBuvęs vandens malūnas stovi ant dešiniojo Indrajos upelės, kuri išteka iš Indrajos ežero, kranto, netoli Zabičiūnų kaimo, Antalieptės seniūnijoje.
Malūnas gali būti statytas 1863 m. (malūno sienoje yra įrašas „1863”). Statinio pamatai ir sienos iš lauko akmenų ir kalkių skiedinio mūro. Pasak malūnininko dukros Mildos Petrėnaitės (savininkas su šeima 1951–1957 metus praleido Sibire), malūne buvo prasto malimo girnos, pitlius, kruopinė, vilnų karšykla, milų velykla, elektra, kurią gamino metalinės vandens turbinos sukamas agregatas, gateris ir zeimeris.
1949 m. malūnas buvo nacionalizuotas ir perduotas tuometiniam „Jaunosios gvardijos” kolūkiui. Sovietiniais metais kolūkis malūną perdavė Panevėžio kompresorių gamyklai. Naujasis jo šeimininkas 1984–1985 metais malūną rekonstravo, sunaikino visus išlikusius įrenginius ir įrengė vilą.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1994 metais vandens malūnas ir 12 ha žemės privatizuotas.
Gyventojai
redaguoti| Giminė | Dusetų parapijos 1829 m. surašymas | Dusetų parapijos 1843 m. surašymas | 1885 m. Lenkijos karalystės vietovių geografinė rodyklė[2] | 1886 m. geodezinis aprašas | 1913 m. sudarytame Vėlaikių kaimo žemių paskirstymo plane |
|---|---|---|---|---|---|
| Vėlaikiai | Jokūbas | Dorota Rupinskytė | – | – | Marijona Vėlaikienė (Simono) |
| Andrius | – | - | |||
| Jonas | – | - | |||
| Andrius (II) | – | - | |||
| Mikalojus | – | - | |||
| – | Antonina | - | |||
| Rupinskai | Jurgis | Jurgis (Jurgio) | – | – | Benediktas (Jurgio) |
| – | Ignotas (Jurgio) | Jonas (Augustino) | |||
| – | Agota | - | |||
| Dapkai | Antanas | Antanas (Juozapo) | Dapkai | Justinas | Justinas (Augustino) |
| – | Jonas (Juozapo) | ||||
| Dambrauskai | Jonas | Adomas | – | – | Dominykas (Jono) |
| – | Elena | ||||
| Ulevičiai | Juozapas | Juozapas (Juozapo) | – | Kristupas | Juozapas (Kristupo) |
| Kazimieras ir Jonas (Kristupo) | |||||
| Augustinas | Antanas (Augustino) | ||||
| Norbertas (Augustino) | |||||
| Kajetonas (Augustino) | |||||
| Juozapas (Augustino) | |||||
| Čepėnai | Jurgis | Kotryna Rublevskytė | Čepėnai | – | Stanislovas (Markovo) |
| – | Kristina | - | |||
| Gurskiai | Jurgis | Liudvikas | – | – | Sigizmundas (Antano) |
| – | – | Konstantinas (Antano) | |||
| – | – | Jeronimas (Antano) | |||
| Zabuliai | Jonas (Pranciškaus) | Jonas | – | – | Adomas (Jono) |
| – | Adomas (Pranciškaus) | ||||
| Šiaučiūnai | Liudvikas (Jono) | Liudvikas | – | – | Ciprijonas (Kazimiero) |
| – | Vincentas (Kazimiero) | Povilas ir Petras (Antano) | |||
| – | – | Juozapas ir Jonas (Silvestro) | |||
| – | – | Kazimieras (Jono) | |||
| – | – | Rapolas | |||
| Duntenai | Adomas | Gustavas (Jono) | M. Durnovas | – | - |
| Magalinskas | – | Gabrielius | – | – | - |
| Petrėnai | – | – | Petrauskai | – | Povilas |
| Vingeliai | – | – | Vingeliai | – | Ona Vingilienė (Jono) |
| Ilčiukai | – | – | – | – | Jeronimas (Antano) |
| – | – | – | – | Juozapas | |
| Blažiai | – | – | – | – | Petras |
| Vaškai | – | – | – | – | Petras |
| Vilučiai | – | – | – | – | Stanislovas (Petro) |
 | ||||||||||
| 1902 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur.[6] | 1989 m.sur.[7] | 2001 m.sur.[8] | 2011 m.sur.[9] | 2021 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 25 | 197 | 75 | 39 | 25 | 14 | 7 | 5 | 5 | ||
| ||||||||||
Žymūs žmonės
redaguoti- Juozapas Čepėnas (1880–1976), kunigas, mokslų daktaras.
- Pranas Čepėnas (1899–1980), istorikas, enciklopedininkas, pedagogas.
- Juozas Čepėnas (g. 1928), kunigas, spaudos bendradarbis.
- Antanas Ilčiukas (1902–1990), muzikos pedagogas.
- Povilas Tamošiūnas (g. 1901), vienas pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių.
- Antanas Remeikis (1912–1991), kunigas, spaudos bendradarbis, poetas.
- Juozas Vilutis (1900–1997), Lietuvos kariuomenės majoras, karo cenzorius.
- Rimantas Ragaišis (g. 1941), jūrininkas, knygų apie kapitonus ir gydytojus autorius.
Lobis
redaguotiTarybiniais metais kaimo apylinkėse, prie piliakalnio, rastas IX–X a. arabiškų monetų Veleikių lobis.[11]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Wilejki (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 466 psl. (lenk.)
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 5,0 5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Žydruolė Jonuškienė. Veleikių lobis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-07-25.
Nuorodos
redaguoti- Nendrya. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 952 psl. (lenk.)
- Juozapas Čepėnas. „Velaikių Juozelio atsiminimai“, 2010, Kaunas, psl. 608
- „Velaikių Čepėnai“ (monografija, spaudai parengė kun. Juozas Čepėnas), 2012, Vilnius,
- Vytautas Indrašius, „Antalieptės kraštas“, dalis III, 2010, psl.415-509.
- B. Stausko prisiminimai apie buvusį Veleikių vandens malūną, „Zarasų kraštas”, 1990 m. rugsėjo 15 d.
- Antalieptės seniūnija
- Jono Nemanio duomenys apie Antalieptės sen. Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Nemanis J. Susipažinkime su istorijos – technikos kultūros paveldu // Zarasų kraštas – 2000 m. rugsėjo 17 d. – P.2
- Zarasų sav. viešosios bibliotekos Krašto žinynas
- Apie Praną Čepėną
- Apie Povilą Tamošiūną
- Lobiai pasakoja, Valstiečių laikraštis 4, 1968 sausio 9, p. 2.
- Kultūros paveldo registro duomenys apie Veleikių kaimo senąsias kapines
- Kultūros paveldo registro duomenys apie Gutaučių piliakalnį su gyvenviente (yra nuotraukos)