Veiviržėnų kapinės

Veiviržėnų kapinės
Veiviržėnų kapinės su kapinių koplyčia
Veiviržėnų kapinės
Koordinatės	55°35′49″š. pl. 21°48′36″r. ilg.
Vieta	Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija	Veiviržėnų seniūnija
Plotas	6,38 ha
Naudotas	nuo XIX a. vid.

Veiviržėnų miestelio kapinės – veikiančios civilinės kapinės Klaipėdos rajone, Veiviržėnuose, Taikos gatvėje, 0,5 km į pietus nuo miestelio centro, prie kelio  4263  Švėkšna–Daukšaičiai–Veiviržėnai . Pirmosios kapinės užima 2,15 ha, antrosios kapinės – 4,23 ha plotą.

Senieji vartai (nuo koplyčios pusės)

Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos kapinės buvo iškeltos už miestelio, kai caro valdžia uždraudė laidoti Šv. Jurgio senosiose kapinėse miestelyje. Jose iki XIX a. vidurio stovėjo kapinių koplyčia, apie 1866 m. perkelta į naujai atidarytas kapines už miestelio.

Kapinės Kultūros vertybių registre neregistruotos, tačiau yra atskirų registrinių objektų: kapinių koplyčios ir vartų kompleksas, Lietuvos partizanų palaikų perlaidojimo kapavietė (kodas 38314) rytų pusėje, knygnešio Juozapo Jonušio kapas vidurinėje kapinių dalyje, į pietvakarius nuo koplyčios. Kapinėse palaidoti ne tik partizanai, bet ir keletas kunigų, iš kurių Adomas Razmus – Antano Smetonos klasės draugas Palangoje, 1939 m. pastatęs Veiviržėnų kleboniją, o Ignacijus Butkevičius greičiausiai krikštijo Nepriklausomybės Akto signatarą Jurgį Šaulį.

Kapinių pietvakariuose yra stačiatikių senosios kapinės, atskirtos lauko riedulių tvora; pietų pusėje, už automobilių stovėjimo aikštelės, – evangelikų liuteronų senosios kapinės. Prie vartų pietrytinėje pusėje stūkso mitologinis Eidukų akmuo.

Palaidoti

• Pranas Lapė (1921–2010), tapytojas, grafikas

Literatūra

• Janina Valančiūtė. Veiviržėnų istorija. - 2009. Vilnius: Sapnų sala. ISBN 978-9955-611-44-8.
• Janina Valančiūtė. Veiviržėnų bažnyčios ir parapijos istorija. - 2005. Kaunas: Judex. ISBN 9955-581-42-5.