Veiksmo-nuotykių žaidimas

Veiksmo-nuotykių žaidimas – kompiuterinių žaidimų žanras, sujungiantis veiksmo ir nuotykių žanrų žaidimus. Pasižymi abiems žanrams būdingais bruožais, žaidėjas tyrinėja pasaulį ir realiu laiku grumiasi su tam tikromis kliūtimis.

Žanro ištakos siekia praėjusio amžiaus paskutinius du dešimtmečius. Šiomis dienomis populiariausi tokių žaidimų pavyzdžiai yra „God of War“, „Assassin’s Creed“, „The Legend of Zelda“, „Grand Theft Auto“ ir kitos franšizės.

Kilmė

Paprastai veiksmo žaidimuose žaidėjas valdo personažą, kurio pagrindinis tikslas yra progresuoti atskiruose lygiuose, susidorojant su nuolatos atakuojančiais priešininkais arba kelią blokuojančiomis kliūtimis, todėl visas dėmesys skiriamas greitai žaidėjo reakcijai, refleksams ir išvystytiems įgūdžiams – nuo to priklauso rezultatai. Tuo tarpu nuotykių žaidimų eigą diktuoja siužetas, kurį žaidėjo valdomas veikėjas užbaigia tik išsprendęs tam tikrus galvosūkius bei atradęs reikalingus objektus unikaliame žaidimo pasaulyje. Pradėjus šiuos žaidimus maišyti tarpusavyje, išsivystė atskiras ir savitas junginys, dabar daugelio vadinamas veiksmo-nuotykių žanru.

Kartais nesutariama, kuriais atvejais žaidimą galima priskirti prie veiksmo-nuotykių žanro. Dalies žaidėjų akimis, veiksmo elementų stokojantis, bet galvosūkiais pasižymintis žaidimas gali būti priskiriamas tik nuotykių žanrui ir atvirkščiai, jei intensyvaus veiksmo ženkliai daugiau nei galvosūkių – veiksmo žanro. Nepaisant skirtingų interpretacijų, šiuo žanru siekiama sukurti balansą ir atitikti tiek veiksmo, tiek nuotykių žanrų kriterijus, be to, šis skirstymas patogesnis marketingo prasme. Kai kurie žaidimai, tokie kaip „Call of Duty“ ar „Fallout“ serijos, yra neatsiejami nuo veiksmo-nuotykių žanro, nors daugelio labiau atpažįstami kaip pirmojo asmens šaudyklės.

Susiję žanrai

„Grand Theft Auto klonai“

Didelio populiarumo sulaukusi „Grand Theft Auto“ žaidimų serija savo indėliu įkvėpė dalinai panašių žaidimų atsiradimą, kai kurių žaidėjų ir apžvalgininkų pramintų „klonais“, kaip tam tikros formos replikacijos. Dažniausiai tokio tipo žaidimuose trečiuoju asmeniu valdomas personažas, gyvenantis atvirame pasaulyje ir vairuojantis transporto priemones, o užduočių vykdymui pasitelkiami ginklai. Visgi, dėl žodžio „klonas“ iškyla ir diskusijų – kai kam jis gali skambėti menkinančiai ir sudaryti įspūdį, kad žaidimas tėra imitacija, todėl kartais siūloma vadinti trečiojo asmens šaudykle arba tiesiog veiksmo ir nuotykių žaidimu.

Išlikimo siaubas

Šių žaidimų tikslas – išgyventi siaubo elementais paremtame pasaulyje, kuriame smarkiai ribojami resursai, siekiant sukurti kuo sudėtingesnes ir atšiauresnes sąlygas – tokio žanro pradininku laikomas „Resident Evil“. Itin sudėtingos aplinkybės žaidėją ragina atsargiai priiminėti sprendimus, nes neprotingas žingsnis gali baigtis bloguoju.

„Metroidvania“

Iš dviejų žaidimų „Metroid“ ir „Castlevania“ franšizių susidaręs savotiškas žodžių derinys, o taip pat ir šiais žaidimais grįstas žanras, apibūdinantis nelinijinius 2D platformer tipo žaidimus, persipynusius su RPG elementais bei gerokai platesniu žemėlapiu, skatinantį jį tyrinėti ir įgyti žaidimo progresui reikalingas žinias arba išmokti ypatingų sugebėjimų. Kartais tokie žaidimai vadinami „nuotykių platformeriais“.

Stealth žaidimas

Dažnai pasitaikantis žanras veiksmo-nuotykių žaidimų tarpe, gali būti įtraukiamas ir kaip viena iš sudedamųjų žaidimo dalių. Šiuose žaidimuose akcentuojamas slaptas misijų vykdymas, stengiantis kuo mažiau pritraukti priešininkų dėmesio. Nors atviras judėjimas nėra ribojamas, sėkmė labiau priklauso nuo gebėjimo išlikti nepastebėtam, būtent taip sukurti stealth žaidimai.

Literatūra

• Andrew Rollings and Ernest Adams on Game Design. New Riders. p. 446. ISBN 1-59273-001-9.
• Fundamentals of Game Design. Pearson Prentice Hall, 2007. ISBN 9780131687479.