Veiklos auditas yra valstybės, ministerijų departamentų ir kitų viešojo sektoriaus institucijų valdymo ekonomiškumo, efektyvumo, veiksmingumo sisteminė analizė bei pasiūlymų, kaip šiuos kriterijus gerinti, rengimas.[1]. Veiklos auditas pirmiausia orientuotas į funkcijų įvertinimą, siekiant sustiprinti valdžios organizacijų veiklą ir funkcijų atlikimą siekiant numatytų tikslų, atspindėsiančių politikos ataskaitas ir pareiškimus.

Veiklos audito poreikis redaguoti

Poreikį atlikti organizacijų veiklos auditą lemia daugybė priežasčių:

  • įvairių sąstingio procesų atsiradimas viešojo sektoriaus organizacijų veikloje;
  • organizacijų veiklos ekonomiškumo, efektyvumo bei veiksmingumo stoka;
  • valdymo struktūrų gremėzdiškumas;
  • funkcijų dubliavimas;
  • atsilikimas nuo pasaulinių standartų;
  • skatina atsiskaitomumą;
  • valstybės valdymo skaidrumą;
  • teikia svarbią, naudingą ir patikimą informaciją;
  • skatina valstybės valdymo metodų modernizavimą[2].

Veiklos auditu siekiama atsiskaityti įstatymų leidžiamajai valdžiai ir visuomenei už viešųjų išlaidų naudojimą, todėl veiklos auditas yra susijęs ir su vykdomosios veiklos kontrole[3].

Veiklos audito tipai redaguoti

  • Programos. Audito objektas yra biudžeto programos (ar jos panaudotos pagal paskirtį, ar taupiai, kiek pasiekti programoje numatyti tikslai, ar išnaudotos galimos palankios aplinkybės pasiekti geresnius rezultatus su mažesnėmis sąnaudomis).
  • Organizacinis. Audito objektas yra organizacijos veikla (kokie rezultatai pasiekti su turimais ištekliais ir kokie galėtų būti pasiekti, geriau juos panaudojus).
  • Sisteminis. Audito objektas yra kelių organizacijų veikla (kaip kelios organizacijos sprendžia problemas ir kaip koordinuoja savo veiksmus).

Veiklos audito kriterijai redaguoti

Pagrindiniai audito kriterijai yra:

  • Ekonomiškumas suprantamas kaip minimalus išteklių panaudojimas išlaikant nustatytą produkto ir/ar teikiamų paslaugų kokybę;
  • Efektyvumas (našumas)suprantamas kaip santykis tarp pagaminto produkto ir/ar paslaugų apimties ir jiems panaudotų išteklių;
  • Rezultatyvumas (efektyvumas) suprantamas kaip tikslų pasiekimo lygis, taip pat kaip santykis tarp pasiekto efekto ir tikslams pasiekti panaudotų išteklių.

Veiklos auditas Lietuvoje redaguoti

Veiklos auditą atlieka Valstybės kontrolė, pagal dvejų metų trukmės programą, kurioje audito objektai nustatomi pagal jų svarbą ir rizikos laipsnį. Biudžeto programų veiklos auditas dažniausiai atliekamas arba programas įgyvendinant, arba jas įgyvendinus. Metinėje veiklos ataskaitoje Valstybės kontrolė pagal audituojamas sritis pateikia plačią veiklos audito rezultatų apžvalgą. Veiklos audito rezultatai pateikiami Seimo Audito pakomitečiui ir kitiems komitetams, o ataskaitos viešai prieinamos visuomenei

Šaltiniai redaguoti

  1. Puškorius, S. (2004). Veiklos auditas. Lietuvos teisės universitetas:Vilnius
  2. Raišienė, A. (2003) Veiklos audito lyginamoji analizė. Viešoji politika ir administravimas Nr 6
  3. Vilpišauskas,R., Nakrošis,V. (2005). Ko verta politika? Viešosios politikos vertinimas Lietuvoje ir Europos sąjungoje Vilnius:Eugrimas