Vartotojų kainų indeksas

Ekonomikoje vartotojų kainų indeksas (angl. consumer price index, CPI) – statistinis svorinis tam tikro nustatyto prekių ir paslaugų rinkinio (kurį vidutiniškai perka kiekvienas dirbantis miestietis) kainų įvertinimas. Šis kainų indeksas seka nustatyto prekių ir paslaugų rinkinio kainų pokyčius ir taip leidžia nustatyti infliacijos lygį.

CPI gali būti naudojamas sekti visų namų ūkio perkamų prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Komunaliniai (vandens, gamtinių dujų tiekėjams) ir akcizo mokesčiai yra įskaičiuojami, tuo tarpu pajamų mokestis ir investicijos (akcijos, obligacijos, gyvybės draudimas ir pan.) – ne.

Bazinis CPI

Vartotojo kainų indekso variantas, kuris neapima aštuonių prekių ir paslaugų segmentų, kurių kainos yra pačios nepastoviausios. Šie segmentai sudaro apie 16 % CPI krepšelio. Tai – vaisiai, daržovės, degalai, mazutas, gamtinės dujos, paskolų palūkanos, tarpmiestinis transportas, tabako produktai. Šis indeksas taip pat neatspindi likusiems komponentams taikomų netiesioginių mokesčių pokyčių.

CPI skaičiavimas

Baziniai metai

Infliacijos įvertinimas gali būti atliekamas keletu būdų. Pirmasis yra naudoti bazinių metų prekių ir paslaugų proporcijas (žymima „1992 metų kainomis“). Jei lietuviai, pavyzdžiui, išleido 20 % maistui, 30 % ilgalaikėms prekėms(pvz., buitinei technikai), 30 % nekilnojamam turtui ir 20 % kitiems dalykams, šios proporcijos bus naudojamos visiems kitiems metams. Tam tikrais intervalais baziniai metai yra keičiami į naujesnius.

Grandininis indeksas

Jei naudojame grandininius rodiklius, proporcijos yra keičiamos kasmet. Taigi atkreipiamas dėmesys, kad vartojimo įpročiai laikui bėgant keičiasi. Tęsiant pradėtą pavyzdį, galime sakyti, kad, tarkim, po 5 metų vartotojai ėmė išleisti tik 10 % maistui, o kitoms reikmėms – jau 30 %. Tuomet kitų prekių atpigimas mažiau įtakos baziniu metodu apskaičiuotą CPI, nei grandininiu, nes pirmajame jų svoris bus laikomas tik 20 % vietoj tikrųjų 30-ties. Tuomet bazinis rodiklis rodys didesnį kainų lygio augimą ir infliacija bus pervertinta.

Pakeitimai

CPI krepšelis yra nuolat peržiūrimas, įvertinant naujų produktų ir verslo šakų atsiradimą. [1]

CPI duomenų panaudojimas

• Kaip ekonominis indikatorius. Kaip labiausiai paplitęs infliacijos matas, vartotojo kainų indeksas parodo valstybinės pinigų politikos efektyvumą. Taip pat, verslo vadovai, dabuotojų sąjungų lyderiai ir kiti gyventojai naudoja šį indeksą priimdami ekonominius sprendimus.
• Kaip kitų ekonominių laiko eilučių išlyginimo priemonė. CPI yra naudojamas norint pataisyti kitus ekonominius kasmetinius duomenis, siekiant geresnio jų palyginamumo.

CPIs pasaulyje

Jungtinės Amerikos Valstijos

CPI-U 1913–…

JAV Darbo departamento Darbo statistikos biuras CPI reikšmę skaičiuoja kiekvienam mėnesiui.

CPI-U indeksas apima miesto dirbančiųjų, dvasininkų, specialistų, vadovų, technikų, individualia veikla užsiimančių, trumpalaikių, darbuotojų, bedarbių, pensininkų ir kitų, į darbo jėgą neįeinančių asmenų išlaidas. CPI-W apima tik gaunančių valandinį atlygį ir dvasininkų išlaidas. Nesenai pradėtas skaičiuoti ir grandininis vartotojų kainų indeksas C-CPI-U.

Duomenų šaltiniai

Duomenys apie skaičiavimams naudojamų produktų kainas yra renkami 87 miesto vietovėse visoje šalyje iš 23,000 mažmeninės prekybos ir paslaugų įstaigų. Duomenis apie nuomą pateikia maždaug 50,000 savininkų ar nuomininkų.

Euro zona

Europos centrinis bankas (ECB) pateikia Pinigų sąjungos vartotojo kainų indeksą (MUICP). Tai svertinis visų euro zonos šalių kainų indeksų vidurkis – kas ketvirtį atnaujinamas grandininis indeksas.

Švedija

Indeksą skaičiuoja „Švedijos statistika“ ([2]).

Australija

CPI duomenis kas ketvirtį pateikia Australijos statistikos biuras ([3]).

Lietuva

CPI duomenis kas mėnesį pateikia Lietuvos statistikos departamentas ([4] Archyvuota kopija 2011-03-17 iš Wayback Machine projekto.).

Nuorodos

• Duomenys apie šalių infliaciją
• JAV CPI tinklalapis
• Jungtinės karalystės mažmeninių prekių indeksas nuo 1915
• What's Wrong with the CPI? Archyvuota kopija 2006-05-15 iš Wayback Machine projekto. by William L. Anderson, Free Market, Vol.19 No.8, Ludwig von Mises Institute, August 2001.
• MSN Money – Contrarian Chronicles Archyvuota kopija 2006-05-16 iš Wayback Machine projekto. – 9 February 2004
• Safe Haven Japanese Phantom Growth – December 15 2003
• Safe Haven The Fed Said What? – December 13 2003
• The Millennium Adventure – They Are Lying to Us Again Archyvuota kopija 2006-04-23 iš Wayback Machine projekto. – 22 March 2002
• MSN Money – Contrarian Chronicles – 3/29/2004 Archyvuota kopija 2006-05-08 iš Wayback Machine projekto.