Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vartojimas (paklausa) (angl. demand, consumption) – ekonomikoje santykis tarp prekių bei paslaugų kainų, jų kiekio, kurį vartotojas nori ir gali įsigyti per laikotarpį, su sąlyga, kad nesikeičia kiti rinkos elementai (ceteris paribus). Kainos ir vartojimo santykį nurodo vartojimo kreivė.

Vartojimo kreivė

Vartojimo kiekis – prekių ir paslaugų, kurias vartotojai norės įsigyti numatytu laikotarpiu (pvz.: per savaitę, mėnesį, metus) nurodyta kaina, kiekis.

Dvigubas vartojimo supratimas

redaguoti

Vartojimą galima vertinti dvejopai: iš mikroekonomikos ir makroekonomikos požiūrio taško. Mikroekonomikoje vartojimas skirstomas į:

  • individualų vartojimą – apibrėžia individualų vartojimo lygį konkretaus ūkio subjekto atžvilgiu, kintant nurodyto produkto kainoms.
  • rinkos vartojimą – individualių vartojimų suma, kurie sudaro vartojimo dydį visų ūkio subjektų per nurodytą laiką nurodytam produktui esant skirtingoms kainoms. Aukščiau nurodytais atvejais vartojimo dydis yra matuojamas fiziniais vienetais.

Makroekonomikoje vartojimas vertinamas kaip:

  • globalus vartojimas – nurodo visų produktų vartojimo dydį ar apibrėžia jų grupes skaičiuojant visoms vartotojų grupėms. Šiame pavyzdyje vartojimo dydis matuojamas verte, esančia bendromis kainoms.

Vartojimo pateikimas

redaguoti

Vartojimą galima nurodyti:

  • sąrašu – galimų metinių kainų sąrašas ir to paties produkto kainai atitinkamas paklausos nurodymas,
  • laikotarpiu – sąrašinių duomenų grafinis atvaizdavimas vartojimo kreive, kurioje kiekvienas taškas nurodo aptariamą kainą p (angl. price) ir vartojimo lygį qd (angl. quantity demand) esant tokiai kainai.

Vartojimo rūšys

redaguoti
  • Efektyvus vartojimas – dalis įsigytų prekių yra paremta turimomis lėšomis.
  • Potencialus vartojimas – reiškia norą įsigyti prekes, nors to neleidžia vartotojų pajamos.

Didėjant vartotojų pajamoms, potencialus vartojimas gali pereiti į efektyvų vartojimą.

  • Produkto rūšies atžvilgiu:
    • substitucinis vartojimas – vartojimas tokių produktų, kuriuos sunku ar visai negalima pakeisti kitais.
    • komplementinis vartojimas – vartojimas produktų, kuriuos galima lengvai pakeisti kitais.
  • Elastingumo požiūriu:
    • stabilus vartojimas – kainos pasikeitimas nekeičia vartojimo lygio.
    • elastingas vartojimas – keičiantis kainoms, keičiasi vartojimo lygis.

Vartojimo tendencijos

redaguoti

Esant ceteris paribus, augant kainai mažėja paklausa, mažėjant kainai paklausa auga.

Veiksniai, darantys įtaką vartojimo lygiui

redaguoti
  • rinkos veiksniai:
    • pajamų dydis,
    • produkto kaina:
      • substituto kaina,
      • komplimentinių produktų kaina,
      • tikėtinos ateities kainos,
      • išankstinis apsirūpinimas produktais ko nors tikintis,
  • ne rinkos veiksniai:
    • vartotojų preferencijos:
      • vartotojų kiekis,
      • pripratimas ir mėgdžiojimas,
    • mada,
    • demografiniai veiksniai:
      • žmonių kiekis,
      • vartotojų amžiaus struktūra,
      • vartotojų struktūra,
      • civilinė būklė,
      • išsimokslinimo lygis,
      • žinojimas,
    • geografinės sąlygos,
    • klimatinės sąlygos,
    • metų laikas,
    • galimybių lygis,
    • ūkinė situacija,
  • politinė situacija.