Varsėdžiai
{{#if:
Varsėdžių bažnyčia
Varsėdžiai
Varsėdžiai
55°29′53″š. pl. 22°22′48″r. ilg. / 55.498°š. pl. 22.380°r. ilg. / 55.498; 22.380 (Varsėdžiai)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Šilalės rajono savivaldybės vėliava Šilalės rajono savivaldybė
Seniūnija Upynos seniūnija
Gyventojų (2021) 82
Vikiteka Varsėdžiai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Vársėdžiai
Kilmininkas: Vársėdžių
Naudininkas: Vársėdžiams
Galininkas: Vársėdžius
Įnagininkas: Vársėdžiais
Vietininkas: Vársėdžiuose

Varsėdžiai – kaimas Šilalės rajono savivaldybėje, 7 km į šiaurės vakarus nuo Upynos, kairiajame Akmenyno krante, 2 km į pietus nuo automagistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda . Seniūnaitijos centras. Kaime stovi Šv. Roko bažnyčia, kuri dabartinę išvaizdą įgijo 1817 metais. Bažnyčios šventoriuje yra koplyčia – oratorija, įrodanti Šv. Roko kulto puoselėjimą kaime. Varsėdžiuose dar stovi paminklas Varsėdžių „Pavasario“ organizacijos veiklos dešimtmečiui pažymėti, pastatytas 1934, nugriautas 1964, atstatytas 1990 m.

Varsėdžiai žvelgiant iš varpinės

Istorija

redaguoti

Kaimo centre aptiktas III–IV a. kapinynas. Varsėdžių vietovė minima 1421 metais, tačiau pats pavadinimas nepaminėtas. 1562 metais Karšuvos valsčiaus inventoriuje minimas pavadinimas Worszydyszki, tai buvo kunigo Mikalojaus, Kaltinėnų altaristos, valda. 1576 metais Varsėdžiuose pastatyta pirmoji bažnytėlė. 1662 metais kaime buvo tik 10 kiemų. Vėliau įsteigta smuklė. Bažnytine valda Varsėdžiai išliko iki 1842 metų. 1909 metais kaime įsteigiama pirmoji pradinė mokykla, 1912 metais kaimas išskirstytas į vienkiemius. 1923 metais kaime buvo 95 gyventojai. 1936 metais įsteigiama savarankiška Varsėdžių parapija. 1987 metais kaimo gyventojų skaičius pasiekė maksimumą – 172, 2005 kaime gyveno 162 žmonės.

Pavadinimo kilmė

redaguoti

Varsėdžių pavadinimas kilo nuo upelio Varės (Akmenynas) ir žemaitiško žodžio sėdis, reiškiančio sodybą, kaimą.

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1987 m.[7]
94 95 122 129 162 172
1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10] 2021 m.sur.[11] - -
168 157 119 82 - -

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  5. VarsėdžiaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 692 psl.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Varsėdžiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 464
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

redaguoti
  • Varsėdžiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 186 psl.