Varonas

romėnų mokslininkas ir autorius (116–27 m. pr. m. e.)

Markas Terencijus Varonas (lot. Marcus Terentius Varro, 116–27 m. pr. m. e.) buvo romėnų mokslininkas universalas ir autorius[1]. Varonas laikomas labiausiai išsimokslinusiu Antikos žmogumi[2].

Biografija redaguoti

 
Įsivaizduojamas Varono atvaizdas. André Thevet litografija knygoje Les Vrais pourtraits et vies des hommes illustres grecz, latins et payens (1584 m.)

Varonas gimė Reate (dabar – Rietis Italijoje), kaip manoma, raitelių luomo šeimoje. Iš pradžių gan aktyviai dalyvavo politikoje, buvo tapęs liaudies tribūnu, kvestoriumi, kuruliniu edilu ir pretoriumi.

Nors Varonas palaikė Gnėjų Pompėjų ir netgi vadovavo vienai iš jo kariuomenių, Cezaris jam suteikė malonę ir 47 m. pr. m. e. paskyrė prižiūrėti Romos viešąją biblioteką.

Darbai redaguoti

Varonas buvo itin produktyvus rašytojas ir sukūrė daugiau kaip 74 lotyniškus veikalus įvairiomis temomis. Daugybė jų buvo prarasti ir žinoma tik iš fragmentų. Svarbiausiais laikomi du Varono darbai: Devynios disciplinų knygos ir Žmogiškų ir dieviškų dalykų istorija. Varono darbai tapo pavyzdžiu vėlesniems enciklopedistams, ypač Plinijui Vyresniajam.

Devyniose disciplinų knygose Varonas pirmą kartą bandė susisteminti ir aptarti dalykus, būtinus romėno piliečio išsilavinimui: gramatiką, dialektiką, retoriką, geometriją, aritmetiką, astronomiją, muziką, mediciną ir architektūrą. Remiantis šiuo Varono sąrašu vėlesniais laikais buvo apibrėžta septynių klasikinių viduramžių mokyklų „laisvųjų menų“ sistema[3].

Taip pat išliko maždaug penktadalis iš 25 knygų traktato Apie lotynų kalbą (De lingua Latina), kuriame Varonas nagrinėjo etimologijos, morfologijos, sintaksės klausimus. Vienintelis pilnai išlikęs Varono darbas – dialogo formos Žemės ūkio reikalai (Rerum rusticarum libri tres).

Šaltiniai redaguoti

  1. vle.lt
  2. Kvintilianas, Oratoriaus ugdymas X.95.
  3. David Lindberg, The Beginnings of Western Science, Chicago: University of Chicago Press, 2007, p. 137. ISBN 978-0-226-48205-7.