Atverti pagrindinį meniu
Varnupių piliakalnis
Varnupiai piliakalnis 20100711.JPG

Varnupių piliakalnis
Koordinatės
54°29′23.9″ š. pl. 23°32′4.1″ r. ilg. / 54.489972°š. pl. 23.534472°r. ilg. / 54.489972; 23.534472Koordinatės: 54°29′23.9″ š. pl. 23°32′4.1″ r. ilg. / 54.489972°š. pl. 23.534472°r. ilg. / 54.489972; 23.534472
Savivaldybė Marijampolės savivaldybė
Seniūnija Igliaukos seniūnija
Aukštis 7-12 m
Plotas 25x18
Naudotas I tūkstantmetis pr. m. e. - XIII a.
Žvalgytas 1859, 1954, 1962, 2006
Tirtas 1971 m.
Registro Nr. A230KP /u.k. 22975: 22976, 5095 / AR339 /

Varnupių piliakalnis su gyvenviete (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalūs kodai: komplekso – 22975, piliakalnio – 5095, gyvenvietės – 22976; seni registro kodai: komplekso – A230KP, piliakalnio – A230K1P, gyvenvietės – A230K2P; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR339) – piliakalnis su papėdės gyvenviete pietrytinėje Marijampolės savivaldybės teritorijos dalyje, Varnupių kaime (Igliaukos seniūnija).

Pasiekiamas keliu  2605  MarijampolėDaukšiaiŠventragis , Varnupiuose, 400 m prieš kelio posūkį į kairę pasukus į kairę šiaurės kryptimi ir pavažiavus 320 m.

IstorijaKeisti

Piliakalnis žinomas nuo seno. Padavimai pasakoja, kad jį žemes nešdami kepurėmis supylė senovės lietuviai, gindamiesi nuo kryžiuočių. Esą, aikštelės viduryje buvęs įrengtas rūsys, kuriame gyventojai paslėpė nuo kryžiuočių savo turtus. Šis padavimas buvo sudominęs lengvatikius lobių ieškotojus, kurie piliakalnio viduryje buvo iškasę didelę duobę. Karo metais piliakalnio viršūnėje buvo iškasti apkasai, o šlaituose – slėptuvės.

1859 m. piliakalnį aprašė Lenkijos miškininkas, Sūduvos tyrinėtojas Aleksandras Polujanskis[1]. 1908 m. apie jį rašė kunigas Jonas Totoraitis[2], o 1909 m. – kraštotyrininkas Juozapas Radziukynas[3].1935 m. duomenis apie jį surinko Valstybės archeologijos komisija, įpareigojusi žemės savininkus Ksaverą Bubnį ir Juozą Žukauską piliakalnį saugoti[4].

1972 m. piliakalnis paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu AR339[5]. 1997 m. piliakalnis su gyvenviete įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą kaip kultūros vertybių kompleksas A230K[6], kuris 1998 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 612 paskelbtas kultūros paminklu A230KP[7], o 2005 m. pripažintas valstybės saugomu paminklu[8].

Piliakalnis su gyvenvieteKeisti

 
Piliakalnis nuo mitologinio akmens pusės

Archeologinį kompleksą sudaro piliakalnis ir papėdės gyvenvietė. Paminklo teritorijos plotas – 4000 m², nuo aplinkinių ganyklų atitvertas betoninių stulpelių ir vielos tvora. Teritorijos pietiniame pakraštyje stovi informacinė lenta, o piliakalnio pietrytinėje papėdėje – betoninis anotacinio ženklo stovas.

0,11 km į pietvakarius nuo piliakalnio su gyvenviete teritorijos ribos stūkso mitologinis akmuo, vadinamas Patkaviniu.

PiliakalnisKeisti

Įrengtas atskiroje kalvoje, stūksančioje Amalvo pelkių pietiniame krašte. Šlaitai statūs, 7–12 m aukščio. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 25x18 m dydžio, apjuosta 10­–18 m pločio pylimu. Jis aukščiausias pietryčių dalyje – iki 2,5-3 m, o kitur ­– 0,5­–1 m aukščio. Šiaurinėje pylimo dalyje yra 0,3 m gylio, 5 m pločio įdubimas, einantis 2 m pločio terasa šiaurės vakarų šlaitu žemyn ­– senojo įvažiavimo į piliakalnį vieta. Papėdėje piliakalnis apjuostas 0,2 m gylio, 3 m pločio grioviu ir už jo supiltu 0,4 m aukščio, 4 m pločio pylimu. Piliakalnis dirvonuoja, aikštelę kerta apkasai[9].

Papėdės gyvenvietėKeisti

Rytinėje ir pietinėje piliakalnio papėdėse yra papėdės gyvenvietė, apimanti 0,1 ha plotą. Jos teritorija dirvonuoja.

TyrimaiKeisti

1954 m. žvalgė Petras Tarasenka[10], 1962 m. – Lietuvos mokslo akademijos Istorijos institutas[11], 2006 m. – Zenonas Baubonis[12]. 1971 m. tyrė Vilniaus universitetas (tyrimų vadovas Pranas Kulikauskas)[13].

Piliakalnio aikštelės pietryčių dalyje buvo ištirtas 200 m² plotas ir padarytas rytinio pylimo pjūvis. Aikštelėje aptiktas 0,6­-4,8 m storio kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta židinių, stulpaviečių, grublėtos bei žiestos keramikos, šlako, dvi titnago skeltės. Nustatyta, kad piliakalnio aikštelė buvo mažiausiai 3 kartus aukštinta užpilant metrinius molio sluoksnius. Molis buvęs sutvirtintas į jį įvairiomis kryptimis sudėtais pušiniais rąstais. Pylimas supiltas paskutiniu piliakalnio panaudojimo laikotarpiu iš smėlio ir žvyro, tvirtintas medžiais ir akmenimis[14].

Papėdės gyvenvietėje žvalgymų metu rasta geležies kritė, perdegusių akmenų, molio tinko.

Piliakalnis su gyvenviete datuojami I tūkstantmečio prieš m. e. pabaiga – XIII a.

Aplinkiniai piliakalniaiKeisti

  Padovinio piliakalnis 6 km Šakališkių piliakalnis 12 km  
Tarašiškių piliakalnis 8 km
     
     
     
Riečių piliakalnis 9 km
Būriškių piliakalnis 11 km Atesninkų piliakalnis 15 km Bambininkų piliakalnis 7,5 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

ŠaltiniaiKeisti

  1. Aleksander Połujański. Wędrówka po gubernii augustowskie w celu naukowym odbite. – Warszawa, 1859. – Str. 327.
  2. Jonas Totoraitis. Senovės liekanos ir lietuvių mitologiški atminimai. – Lietuvių tauta. – Vilnius, 1908. – T. 1. D. 2. – P. 178, 183.
  3. Juozapas Radziukynas. Suvalkų redybos pilekalniai su žemlapiu.- Varšuva, 1909. – P. 9­10.
  4. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1. Ap. 1. B. 30. – L. 137–140, 143–148.
  5. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 122.
  6. Valstybės žinios. 1998, vas. 7. – Nr. 14.
  7. Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių paskelbimo kultūros paminklais. 1998-05-19.
  8. Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis. 2005-04-29.
  9. Lietuvos piliakalniai. Atlasas (sudarytojai Zenonas Baubonis, Gintautas Zabiela). – Vilnius, 2005. – T. 2.
  10. Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. – Vilnius, 1997. – P. 110-­111.
  11. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius: Mintis, 1975.- T. 2. – P. 176­-177, Nr. 793.
  12. Zenonas Baubonis. Varnupių piliakalnio (Marijampolės r.) 2006 m. archeologinių žvalgymų ataskaita. – Kulturos paveldo centro paveldosaugos biblioteka.
  13. Pranas Kulikauskas. Varnupių piliakalnio (Kapsuko raj.) tyrinėjimai 1971 m. – Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais. – Vilnius, 1972. – P. 16–19.
  14. Pranas Kulikauskas. Varnupių (Kapsuko raj.) piliakalnis 1971 m. tyrinėjimų duomenimis. – Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija. – Vilnius, 1974. – T. 14 (1). – P. 97–116.


NuorodosKeisti