Varnininkai
Varnininkai vok. Groß Warningken, Steinkirch rus. Заболотное | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) | |
Valstybė | ![]() |
Sritis | ![]() |
Rajonas | Nesterovo rajonas |
Pašto kodas | 238010 |
Tel. kodas | +7 401 44 |
Kirčiavimas | Várnininkai [1] |
Varnininkai (arba Didieji Varnininkai; vok. Groß Warningken, nuo 1938 m. birželio 2 d. Steinkirch, nuo 1946 m. Zabolotnojė, rus. Заболотное) – buvęs kaimas (bažnytkaimis) Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities teritorijoje, Lobinio krante, 9 km į pietryčius nuo Pilkalnio, 10 km į šiaurės rytus nuo Stalupėnų.[2]
Istorija
redaguotiNadruvos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės. Vienas seniausių kaimų Pilkalnio apskrities teritorijoje. 1556 m. pirmą kartą paminėtas mokesčių registre kaip dalis senesnio, didelio išsibarsčiusio Warlauc kaimo prie Briedupės. Smarkiai nukentėjo nuo 1709–11 m. maro: 1719 m. iš 40 buvusių sodybų net 31 buvo tuščios. Po maro atkelta kolonistų – daugiausia zalcburgiečių, pomeraniečių. 1734 m. iš 17 šeimų tik viena buvo lietuviškai kalbanti (Pritzckus Grigatis).[3]
1863 m. iš gretimų Bildviečių, Pilkalnio, Stalupėnų, Viliūnų, Katniavos ir Širvintos parapijų kaimų sudaryta savarankiška Varnininkų evangelikų liuteronų parapija, iki tol kaimas priklausė Pilkalnio parapijai. Bažnyčia pastatyta tik 1895 m.[4] – neoromaninio stiliaus plytinis pastatas su keturkampiu bokštu (neišlikusi – Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais sunaikinta).
Iki 1723 m. priklausė Ragainės valsčiaus šaltyšiaus administruojamai Užpjaunių seniūnijai (vok. Uschpionsches Schulzenamt), 1723–1818 m. – Įsruties apskrities Diržkiemio valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai ir 1874 m. įsteigtam Varnininkų valsčiui.[5] Nuo 1946 m. balandžio 7 d. Nesterovo rajono, vėliau Krasnoznamensko rajono Dobrovolsko kaimo gyvenvietės teritorijoje. Pokario metais trumpai buvo gyvenamas, vėliau apleistas ir išnykęs.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1818–1945 m. | Pilkalnio apskritis | Gumbinės apygarda |
1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
1946–2008 m. | Prigorodnojės apylinkė Nesterovo rajonas |
Kaliningrado sritis |
nuo 2008 m. | Dobrovolsko kaimo gyvenvietė Krasnoznamensko municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Parapija
redaguoti1939 m. Varnininkų parapijai priklausė 14 kaimo bendruomenių ir dviejų kaimo bendruomenių dalys Pilkalnio ir Stalupėnų apskrityse:[6]
Pavadinimas lietuviškai | Vokiškai | Vokiškai nuo 1938 m. |
Ambraskiemis | Ambraskehmen | Krebsfließ |
Barškynai | Bartschkühnen | Kühnen |
Dagučiai | Dagutschen | Tegnerskrug |
Dagutėliai | Groß Daguthelen | Streuhöfen |
Degėsiai (dalis: Tarpupėnų dvaras ir buvęs M. Tarpupėnų kaimas) |
Groß Deggesen | Degesen |
Jukniškiai | Jucknischken | Föhrenhorst |
Kybartai | Kybarten | Tiefenfelde |
Kumelupiai | Kummehlupchen | Ebenfelde (nuo 1928 m.) |
Mažieji Dagutėliai | Klein Daguthelen | Dorotheendorf |
Mažieji Varnininkai | Klein Warningken | Seidlershöhe |
Pečinkiai | Petzingken | Petzingen |
Sudargai (dalis: be Žvejupėnų palivarko) |
Sodargen | |
Šilai | Szillen | Schellendorf |
Šilingiai | Schillingen | |
Šilininkai | Schilleningken | Hainau |
Varnininkai | Groß Warningken | Steinkirch |
Gyventojai
redaguoti1910 m.[7] | 1933 m.[8] | 1939 m. | ||
---|---|---|---|---|
308 | 232 | 217 | ||
|
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ XVIII-XIX a. D.Varnininkų gyventojų sąrašai GenWiki
- ↑ Varnininkai . Mažosios Lietuvos enciklopedija (tikrinta 2024-12-26).
- ↑ D.Varnininkai GenWiki
- ↑ Varnininkų parapija GenWiki vok.
- ↑ Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
- ↑ Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
Nuorodos
redaguoti- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.