Varniniai
| Varniniai | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Eurazinė kuosa (Corvus monedula) | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
| ||||||||||
| Binomas | ||||||||||
| Corvidae Vigors, 1825 | ||||||||||
 Varninių (Corvidae) šeimos paukščių paplitimas pasaulyje |
Varniniai (Corvidae) – žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio šeima. Šeimoje yra 24 gentys, 123 rūšys (iš jų 26 nykstančios ir nuo 1600 m. gamtoje viena išnykusi rūšis) bei 357 taksonai[1].
Varninių (Corvidae) šeimos paukščių intelektasKeisti
Varniniai paukščiai tarp visų paukščių rūšių pasižymi aukščiausiu intelekto koeficientu. Neskaičiuojant primatų, iš visų kitų gyvūnų pagal intelekto koeficientą nusileidžia tik delfinams ir drambliams[2]. Lyginant pagal kūno dydžio santykį su kitais paukščiais, varniniai turi didžiausias smegenis. Jie sugeba pasinaudoti „įrankiais“, kad pasiektų tikslą[3]. Dalis turi puikią atmintį. Pvz. Šiaurės Amerikos riešutinė (Nucifraga columbiana): prieš žiemą 518 km² miško kvartale ji paslepia apie 30.000 sėklyčių ir vėliau, kad prasimaitintų, bent 90 % jų sugeba surasti[4].
ElgsenaKeisti
Tai protingai atsargūs, smalsūs paukščiai. Vienos rūšys sėslios, klajokliai, kitos traukiančios.
IšvaizdaKeisti
Tai stambiausia iš visų žvirblinių būrio paukščių šeima, turinti gana įvairią išvaizdą. Jų kūno ilgis 20–69 cm. Paprastieji krankliai (Corvus corax), kurių kūno ilgis apie 54-69 cm, svoris iki 2 kg, išskėstų sparnų tarpugaliai 115–160 cm, yra stambiausi paukščiai ne tik varnų (Corvus) gentyje ir visoje varninių (Corvidae) šeimoje, bet ir visame žvirblinių paukščių (Passeriformes) būryje.
Varninių paukščių galva didelė, snapas stambus, iš šonų kiek suplotas. Šnervės pridengtos į šerelius panašiomis plunksnomis (išskyrus kovų). Kojos stiprios, sparnai trumpi ir platūs. Plunksnos juodos, pilkos, rudos, baltai juodos ar net mėlynos, dažnai metalo blizgesio.
LizdasKeisti
Lizdą krauna medžiuose, krūmuose, įvairiuose statiniuose, uoksuose. Deda 2–7 dėmėtus kiaušinius. Peri patinas ir patelė 16–22 dienas. Jaunikliai lizde išbūna 3–5 savaites.
MitybaKeisti
Minta įvairiu maistu.
Paplitimas ir gyvenamas biotopasKeisti
Kosmopolitai, paplitę beveik visame Žemės rutulyje. Gyvena įvairiame landšafte, dauguma rūšių laikosi miškuose, gyvenvietėse ar didelių miestų žaliose zonose dažnai dideliais būriais.
Kniaukių (Pyrrhocorax) genties rūšys išskirtinai gyvena kalnuotose vietovėse. Pavyzdžiui raudonsnapė kniaukė Europoje peri ne žemiau kaip 1200 m aukštyje, šiaurinėje Afrikoje dažniausiai peri 2000 m aukštyje ir 2400 m aukštyje peri Himalajų kalnų regione. Kalnų regionuose klajojančios vasarą aptinkamos 6000 m aukštyje, o Džomolungmo kalne buvo stebėtos 7950 m aukštyje. Geltonsnapė kniaukė Europoje peri aukščiau kaip 1260 m, Maroke peri aukščiau kaip 2880 m aukštyje ir Himalajų kalnų regione aukščiau kaip 3500 m aukštyje. Geltonsnapė kniaukė yra perėjusi ir 6500 m aukštyje – aukščiau nei bet kuri kita paukščių rūšis, taip pat stebėtos klajojančios Everesto kalno 8200 m aukštyje.
Lietuvoje aptinkamos varninių (Corvidae) šeimos rūšysKeisti
Lietuvoje gyvena 9 rūšys:
- Corvus corax – Paprastasis kranklys; Tai stambiausia Lietuvoje (ir pasaulyje) varnų (Corvus) genties, varninių (Corvidae) šeimos ir žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio rūšis.
- Corvus cornix – Pilkoji varna;
- Corvus corone – Juodoji varna; Lietuvoje neperi, retais atvejais stebima bet kuriuo metų laiku.
- Corvus frugilegus – Kovas; Metų sezonų migrantas.
- Corvus monedula – Eurazinė kuosa;
- Garrulus glandarius – Eurazinis kėkštas;
- Nucifraga caryocatactes – Paprastoji riešutinė;
- Perisoreus infaustus – Sibirinis kėkštas; Lietuvoje neperi. Į Lietuvą užklysta rugpjūčio, rugsėjo mėn.
- Pica pica – Paprastoji šarka;
Varninių (Corvidae) šeimos gentysKeisti
Šeimoje žinomos 24 gentys ir apie 123 rūšys:
- Aphelocoma Cabanis, 1851 – Krūmyniniai kėkštai;
- Calocitta Gray, 1841 – Šarkiniai kėkštai;
- Cissa Boie, 1826 – Cysos;
- Corvus Linnaeus, 1758 – Varnos;
- Crypsirina Vieillot, 1816 – Miškinės šarkos;
- Cyanocitta Strickland, 1845 – Mėlynieji kėkštai;
- Cyanocorax Boie, 1826 – Margieji kėkštai;
- Cyanolyca Cabanis, 1851 – Meksikiniai kėkštai;
- Cyanopica Bonaparte, 1850 – Mėlynosios šarkos;
- Dendrocitta Gould, 1833 – Medžių šarkos;
- Garrulus Brisson, 1760 – Tikrieji kėkštai;
- Gymnorhinus Wied-Neuwied, 1841 – Pušiniai kėkštai;
- Nucifraga Brisson, 1760 – Riešutinės;
- Perisoreus Bonaparte, 1831 – Šiauriniai kėkštai;
- Pica Brisson, 1760 – Tikrosios šarkos;
- Platylophus Swainson, 1832 – Kuoduotieji kėkštai; Šios genties paukščių priklausomybė varninių šeimai yra abejotina.
- Platysmurus Reichenbach, 1850 – Juodosios šarkos;
- Podoces Fischer von Waldheim, 1821 – Žeminiai kėkštai;
- Psilorhinus Ruppell, 1837 – Rudieji kėkštai;
- Ptilostomus Swainson, 1837 – Rudauodegės šarkos;
- Pyrrhocorax Tunstall, 1771 – Kniaukės;
- Temnurus Lesson, 1830 – Temnūrai;
- Urocissa Cabanis, 1850 – Žydrosios šarkos;
- Zavattariornis Moltoni, 1938 – Štrėzemano krūmyninės varnos;
LiteratūraKeisti
- Lietuvos fauna. Paukščiai. V., 1991, T.2, p. 82. ISBN 5-420-00398-8.
- Logminas V. Lietuvos paukščiai. V., 1979, p. 178.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ hbw.com / Family Corvidae
- ↑ livescience.com / The 5 Smartest Non-Primates on the Planet, Katharine Gammon, July 29, 2011
- ↑ books.google.co.uk / The Birds World By Nicolae Sfetc
- ↑ birds.com / Who’s the Smartest Bird? | June 26, 2006
NuorodosKeisti
- worldbirdnames.org / Crows, mudnesters & birds-of-paradise
- nature.org / A Surprising Look at Crow Family Life, By Joe Smith, May 2, 2016