Varšuvos sutarties organizacija
Varšuvos sutarties organizacija | |
![]() | |
![]() Varšuvos paktas 1990 m. | |
Santrumpa | VSO |
---|---|
Įkurta | 1955 m. gegužės 14 d. |
Uždaryta | 1991 m. liepos 1 d. |
Tipas | Karinė sąjunga |
Būstinė | Maskva, Sovietų Sąjunga |
Narystė | ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() |
Vadovas | Ivanas Konevas (pirmas) Piotras Luševas (paskutinis) |
Varšuvos sutarties organizacija (VSO) – karinis socialistinių Vidurio ir Rytų Europos valstybių blokas, susiformavęs Šaltojo karo metu.[1]
1949 m. JAV ir kitoms vakarų valstybėms sukūrus NATO karinį bloką, TSRS bijodama jų bendro puolimo 1955 m. oficialiai įformino Rytų Europos valstybių karinį bendradarbiavimą, kurio tikslas − bendra gynyba nuo galimo užpuolimo. Ši sutartis populiariai vadinama „Varšuvos paktu“. Organizacijai priklausiusios valstybės − „Varšuvos pakto šalimis“.
VSO narėmis tapo TSRS, Lenkija, Čekoslovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, VDR ir Albanija (1961–1962 m. nutraukė dalyvavimą VSO, dėl ideologinių skirtumų; formaliai pasišalino iš Varšuvos sutarties organizacijos 1968 m. – po VSO kariuomenės įvedimo į Čekoslovakiją – „Prahos pavasaris“).
Varšuvos sutarties organizacija nustojo egzistuoti 1991 m. liepos 1 d., organizacijos narėms pasirašius sutarties galiojimo nutraukimo protokolą.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Varšuvos sutartis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-04-23.