Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vanguard 1

Organizacija: Jungtinių Valstijų karinės jūrų pajėgos
Šalis: JAV
NSSDC ID: 1958-002B
Misijos tikslas: Žemės tyrimas
Misijos tipas: apskriejimas
Paleidimo data: 1958 m. kovo 17 d.
12:15:41 UTC
Masė: 1,47 kg
Misijos rezultatas: sėkminga

Vanguard 1 buvo ketvirtasis dirbtinis Žemės palydovas ir pirmasis aprūpinamas saulės energija. Nors ryšys su palydovu nutrūko dar 1964 m., jis išlieka seniausiu žmonijos sukurtu palydovu tebesklandančiu orbitoje.

Tai buvo Vanguard projekto, išbandyti trijų pakopų raketos veiksmingumą, dalis. Taip pat jis turėjo padėti nustatyti aplinkos poveikį orbitoje sklandančiam palydovui ir jo sistemoms. Be to, palydovas buvo naudojamas siekiant gauti geodezinius išmatavimus orbitos analizės būdu.

Konstrukcija redaguoti

Vanguard 1 – rutulio formos aliumininis aparatas, jo diametras siekia 165 mm, svoris – 1,47 kg. Jame buvo įmontuoti du siųstuvai, vienas – 10 mW galios, 108 MHz dažnio, aprūpinamas gyvsidabrio baterija, kitas – 5 mW, 108,03 MHz, aprūpintas šešiomis saulės baterijomis. Jo išorėje kyšojo šešios trumpos antenos. Siųstuvai pagrinde buvo naudojami inžinerijos tikslams bei informacijos rinkimui, bet taip pat ir elektronų kiekio tarp palydovo ir antžeminių stočių nustatymui. Vanguard taip pat turi du termistorius, kurie šešias dienas matavo vidaus temperatūrą tam, kad būtų nustatytas šiluminės izoliacijos veiksmingumas.

Misija redaguoti

1958 m. kovo 17 d. Vanguard raketos buvo nugabentas į 3 969 km aukštyje esančią 654, 134,2 min. elipsės formos orbitą, pasvirusią 34,25 laipsniais. Iš pradžių buvo apskaičiuota, kad aparatas orbitoje turėtų išsilaikyti apie 2000 metų, bet vėliau buvo išsiaiškinta, kad Saulės spinduliuotės slėgis ir atmosferos srauto pasipriešinimas smarkaus Saulės aktyvumo metu ženkliai pakeitė palydovo perigėjaus tašką, dėl ko jo gyvavimo trukmė orbitoje sumažėjo iki apytikriai 240 metų.