Vanda Aramavičiūtė
| Vanda Aramavičiūtė | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1936 m. rugpjūčio 29 d. Ražampolis, Kuktiškių valsčius, Utenos rajonas |
| Mirė | 2017 m. spalio 2 d. (81 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Rokantiškių kapinės |
| Tautybė | lietuvė |
| Veikla | pedagogija |
| Išsilavinimas | nuo 1973 m. pedagogikos mokslų daktarė |
| Alma mater | Pedagogikos mokslinio tyrimo institutas |
Vanda Aramavičiūtė ( 1936 m. rugpjūčio 29 d. – 2017 m. spalio 2 d.) – Lietuvos pedagogė, habilituotoji socialinių mokslų daktarė, VU edukologijos katedros profesorė.
Biografija
redaguotiMokslus pradėjusi Puodžių pradinėje mokykloje, vėliau mokėsi Kuktiškių septynmetėje, o nuo 1956 m. – Utenos 2-je vidurinėje mokykloje.
1960 m. baigė Vilniaus pedagoginį instituto Užsienio kalbų fakultetą. 1988 m. pedagogikos mokslų daktarė. Nuo 1993 m. Lietuvos katalikų mokslų akademijos narė, nuo 2006 m. – akademikė.
1960–1967 m. mokytojavo Stakliškių vid. m-oje Prienų raj. 1967–1979 m. dirbo Pedagogikos mokslo tyrimų institute, 1972–1979 m. sektoriaus vedėja. Nuo 1979 m. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoja, nuo 1993 m. profesorė.[1]
Mirė 2017 m. spalio 2 d. Palaidota tėvų kapavietėje Rokantiškių kapinėse Vilniuje.
Bibliografija
redaguoti- Nedarnių šeimų vaikai ir jų auklėjimo ypatumai, 1975 m.
- Ugdymo samprata, 1988 m.
- Auklėjimas ir dvasinė asmenybės branda, Gimtasis žodis, 2005 m., ISBN 9955-16-006-3
- Vertybės ir ugdymas: tarp kaitos ir stabilumo: mokslo studija. – Vilnius : Vilniaus universitetas : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. – 424 p.
Nuorodos
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Bronislovas Bitinas. Vanda Aramavičiūtė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 704 psl.